„Daug vokiečių, kaip ir aš pati, buvome pacifistai. Aš palikau pacifizmą užnugaryje po Bučos ir Irpinės 2022 metų gegužę“, – sakė Vokietijos parlamento vadovė.
Anot jos, po šių įvykių keitėsi vokiečių suvokimas ir jie pripažino, kad išlaidos gynybai didina saugumą, nors anksčiau Vokietija, nepaisydama sąjungininkų perspėjimų, per mažai investavo į kariuomenę.
Parlamento vadovė taip pat pažymėjo, kad jos šalis suteikia Lietuvos gynybai brigadą, o jos vadovavimo elementas jau yra atvykęs, ir tai rodo Vokietijos įsipareigojimą regiono gynybai.
„Bundesveras (Vokietijos kariuomenė – BNS) suteikia brigadą Lietuvos gynybai. Šios brigados priešakinis vadovavimo elementas – jau vietoje“, – pažymėjo B. Bas.
Savo kalboje Vokietijos parlamento vadovė taip pat priminė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą Vokietija papildomai atsiuntė 350 karių į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę, anot jos, o šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 800 vokiečių karių.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.
Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.