Daugelis šalies bulvių augintojų skundžiasi lietaus užlietais laukais ir baiminasi, kad į aruodus supiltas derlius nepradėtų pūti.
Šiemet bulvių augintojai iš pradžių džiaugėsi gerai užderėjusiu derliumi, bet rugpjūčio liūtys sutrukdė jį sklandžiai nuimti. Taip pat dėl didelės drėgmės bulves bus sudėtinga išsaugoti sandėliuose iki to laiko, kai šių daržovių paklausa būna didžiausia – žiemos ir pavasario.
Stambesniuosius ūkininkus kamuoja ir nežinia dėl eksporto perspektyvų. Po pernykščio kainų šuolio padaugėjo mažesnių augintojų, todėl vidaus rinkoje turėsime bulvių perteklių, jeigu didelės jų dalies nepavyks išvežti į kitas šalis.
Laukai permirkę
Daugiau kaip 200 ha bulvėmis užsodinęs Šiaulių rajono ūkininkas Edas Sasnauskas sako, kad šiemet bulvių derlingumas jo ūkyje dvigubai didesnis nei pernai ir yra apie 40 tonų iš ha. „Pernai augalams pakenkė karščiai, o lietaus, skirtingai nei kitur, buvo nedaug, – pasakojo jis. – Šiais metais bulvės augo gerai, tačiau rugpjūtį laukai permirko.“
E.Sasnauskas minėjo, kad laukuose gali likti net apie 40 proc. derliaus. „Nežinia, kaip pavyks sandėliuose išsaugoti ir nuimtas bulves, nes jos drėgnos ir gali greičiau pradėti pūti“, – būgštavo ūkininkas.
Pasvalio rajone per 100 ha bulvių auginantis Stanislovas Aleksandravičius taip pat guodėsi, kad didelė dalis pasėlio skęsta vandenyje. „Pernai derlių buvau apdraudęs ir neapsirikau, o šiemet tikėjausi, kad nebus iš eilės dviejų tokių drėgnų vasarų“, – kalbėjo jis.
Tame pačiame Pasvalio rajone ūkininkaujantis Algimantas Morkūnas teigė, kad jo laukus visą vasarą vis aplenkdavo lietaus debesys. Žemdirbys daugiausia augina morkas, o bulvėms skiria 7 ha. „Bulves netgi teko laistyti. Tik rugpjūtį gavome šiek tiek daugiau lietaus, kuris šiaip ne taip prasisunkė iki šakniavaisių, o žemiau ir dabar tebėra sausa“, – tvirtino jis.
Kaina krito
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, bulvių kainos, palyginti su praėjusių metų paskutiniu vasaros mėnesiu, sumažėjo 25 proc. Tokia pat situacija stebima ir kitose ES šalyse. Aiškinama, kad augintojai padidino pasėlių plotus, o eksporto į Rusiją poreikis sumažėjo.
S.Aleksandravičius sakė, kad supirkėjams šiuo metu bulves parduoda po 40 ct už kilogramą. A.Morkūnas savo bulvių derlių maitinimo įstaigoms parduoda po 60 ct už kilogramą. Pasak E.Sasnausko, liūto dalį pasiima prekybininkai. „Pernai, kai miestiečiai už bulvių kilogramą mokėjo iki 1,8 Lt, mes prekybininkams buvome priversti jas parduoti už 50–60 ct. Žmonės daug sutaupytų, jei pirktų tiesiogiai iš ūkininkų“, – mano jis.
Pasak bendrovės „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, šiuo metu bulvių paklausa po truputį krinta, tačiau per akcijas pardavimo kiekis išauga 2–3 kartus. „Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bulvės šiek tiek pigesnės. Dabar parduodame dideles nefasuotas bulves po 79 ct už kilogramą, – teigė ji. – Šiuo metu prekiaujame tik Lietuvoje išaugintomis bulvėmis.“
Nesirūpinama kokybe
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pastebi, kad padaugėjo mažesnių bulvių augintojų. „Atsigauna mėgėjiška daržininkystė, todėl vidaus rinkoje šių daržovių dabar daug. Be to, dėl emigracijos sumažėjo ir valgytojų, – pasakojo ji. – Didieji augintojai daug tikisi iš Rusijos rinkos, kitu atveju mūsų šalyje susidarys bulvių perteklius, o tada – nuostoliai neišvengiami. Kol kas Rusija ir Ukraina skelbia, kad laukia gero derliaus. Taigi padėtis kol kas labai neaiški.“
Sėklinių bulvių augintojas Petras Vasiliauskas (Klaipėdos r.) taip pat minėjo, kad daugiau veislinių bulvių ėmė pirkti mažesnieji augintojai. Kasmet apie 3 tūkst. tonų sėklai parduodantis ūkininkas sakė, kad populiariausios veislės yra 'Vineta', 'Satina', 'Melody', 'Riviera', 'Presto'.
„Po truputį pradedama suprasti, kad kokybiško ir didelio derliaus galima sulaukti tik periodiškai atnaujinat pasėlius sertifikuotomis veislėmis, tačiau vis dar populiaru patiems metų metus atrinkti veislei tas pačias nesertifikuotas bulves“, – pastebi P.Vasiliauskas. Dėl to šalyje veisiasi daug amarų, plinta virusinės bulvių ligos, nuo nekokybiškų bulvių augintojų nukenčia rūpestingi ūkininkai.
Daugelyje užsienio šalių prie sėklinių bulvių augintojų laukų valdžia sukuria sanitarines zonas, kur galima auginti tik elitinių veislių bulves. Taip pat valstybės stato tyrimų stotis ir nemokamai informuoja ūkininkus apie amarų kiekius, teikia kitus tyrimų rezultatus, rekomendacijas, kada ir kokius technologinius darbus atlikti, kad derlius būtų geresnis.
„Mes visa tai atliekame savo lėšomis, įkūrėme nuosavą tyrimų laboratoriją, samdome specialistus, – pasakojo P.Vasiliauskas. – Išgyventi taip pat leidžia ir tai, kad mūsų ūkis yra pajūrio zonoje, kur dažnai pučia vėjai, todėl amarų čia mažiau. Tačiau bendras šalies bulvių užterštumas kenkia ir mums, pavyzdžiui, negalime pasiūlyti superelitinių veislių.“ Pasak P.Vasiliausko, apie tai bulvių augintojai jau seniai kalba valdžiai, tačiau jokių sprendimų, kad būtų pagerintos bulvių auginimo sąlygos, nesulaukiama.
VL žurnalistas Saulius Tvirbutas
