„Prieš kelis mėnesius internetiniame skelbimų portale radau labai viliojantį skelbimą, kuriame buvo parduodamas butas Vilniuje, Šeškinės mikrorajone. Su pardavėju Arturu Žalinkevičiumi apžiūrėjome, kaip tada galvojome, jo parduodamą butą, sukirtome rankomis, pasirašėme preliminarią sutartį ir padaviau jam avansą“, – pasakoja nukentėjęs vyras.
Pašnekovas tikina, kad vyras nesukėlė abejonių, turėjo buto raktus ir sakė esą dokumentus paliko namie, tačiau kai pasirašinės sutartį jis juos atsineš.
„Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo ne jo butas. Į skambučius jis dar atsiliepė, tačiau jo paties rasti niekaip nepavyko. Jis nepaaiškino, kodėl taip įvyko. Pasakius, kad kreipsimės į policiją dar žadėjo grąžinti pinigus, tačiau negrąžino“, – sako Tomas.
Anot jo, po kurio laiko paaiškėjo ir daugiau nuo šio asmens nukentėjusių žmonių.
„Pavyko sužinoti, kad vieni žmonės apžiūrėję tą patį butą jam avanso davė net 4000 eurų“, – teigia nukentėjęs vyras pridurdamas, kad dabar šią situaciją jau tiria policija, tačiau kol kas jokių žinių apie sukčių nėra.
Tokių sukčiavimo atvejų nedaug
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis tikina, kad tokių atvejų nėra daug, dažniausiai kreipiamasi dėl telefoninių sukčių.
„Visų pirma visada reikia reikalauti pamatyti nuosavybę patvirtinančius dokumentus, žiūrėti kokias sutartis pasirašo ir taip lengvai neatiduoti nepažįstamiems žmonėms pinigų. Reikėtų pasidomėti apie tą asmenį, pasiskaityti internete gal yra kažkokių atsiliepimų ar kitų žmonių nusiskundimų. Juk dažniausiai greitai viešojoje erdvėje atsiranda informacijos apie tokius sukčius“, – sako R. Matonis.
Anot atstovo, sukčiavimų, susijusių su nekilnojamuoju turtu nėra tiek daug kaip telefoninių ar internetinių. Apskritai kalbant apie sukčiavimus, tai per metus jų būna apie 5000.
