„Atmink, Perikli, kad tu valdai atėniečius, laisvus piliečius“ (užrašas ant akmens plokštės Atėnuose)
Visai neseniai dar nebuvome piliečiai. Su mumis darė tai, ką norėjo: grobė turtą, vežė į Sibirą, be kaltės sodino į kalėjimą, draudė laisvai kalbėti, skaityti, išvažiuoti. Niekas mūsų negynė, mes neturėjome savo valstybės.
Šiandieną gal dar ne visi suvokiame, kokie esame laimingi – turime savo valstybę, esame laisvi jos piliečiai. Ta valstybė yra mūsų. Kitaip sakant, patys ją valdome, renkame aukščiausią valdžią – parlamentą. Mes dar neįpratę naudotis savo teisėmis. Dar atsiranda naivuolių, teigiančių, jog valdžioje visi vagys, balsuok nebalsavęs, vis tas pats, kad šakėmis reikia išvaikyti parlamentą. O kam su šakėmis? Pakanka per rinkimus brūkštelti rašikliu... Sakykite, kas kaltas, kai rinkėjas neberanda savo apskrityje žmogaus ir patiki į provinciją atsibasčiusiu šnekovu, neaiškiu būdu susikrovusiu milijonus? Mokėkime rinkti, o išrinktieji irgi turi prisiminti, jog mes už juos balsavome, ir kad mes esame laisvi piliečiai.
Žaviuosi senąja Graikija, sukūrusia demokratinės valstybės pagrindus, ir Perikliu (V a. prieš Kristų) – vienu šviesiausių Atėnų valdovu (strategu).Tas niekada neužmiršo minėtų akmenyje iškaltų žodžių. Žinojo, kad Atėnuose yra daug nepatenkintų neturtingųjų ir turtais pertekusių piliečių. Ir tais laikais atsirasdavo svaičiotojų – atimti ir padalyti.
Periklis netikėjo, jog prievarta yra tinkamas dalykas: vienus nuskriaustuosius pakeis kiti, nepasitenkinimas bus kaip buvęs. „Turtą naudojame savo veikloje, o ne tam, kad pasigirtume. Prisipažinti neturtingumu pas mus nėra gėda, priešingai, daug gėdingiau neišbristi iš jo darbu. Tie patys žmonės pas mus gali rūpintis ir savo namų reikalais, ir tvarkyti valstybės reikalus. Mes žmogų, vengiantį dalyvauti valstybės veikloje, laikome ne kukliu, o tuščiu.“
Mūsų išrinktieji privalo būti sąžiningi ir elgtis pagal įstatymus. Išrinkto deputato (Seimo nario) mes šalinti negalime. Tačiau mūsų rinktas Seimas prasikaltusį parlamentarą, net prezidentą šalinti gali. Ir tai yra gerai – disciplinuoja išpuikusius parlamentarus ir prezidentus... jeigu jie nori būti viršesni už įstatymus. Net minėtas Periklis, laimėjęs daug mūšių, išstatęs Atėnus, įkūręs didelę valstybę, vienerius metus buvo pašalintas iš valdžios ir nubaustas didele bauda.
Dabar labai populiarus šūkis – „žmonės išrinko“. Jie išrinko ne šiaip, o eiti įstatymais apibrėžtas pareigas. Jeigu išrinktasis to nedarė arba darė nešvariai, pasinaudojęs padėtimi prisigrobė turto arba nesilaikė Konstitucijos ir priesaikos, Seimas privalo reaguoti.
Mūsų valstybė – klasikinė konstitucinė parlamentinė respublika. Nieko keisti nereikia, pirmučiausia reikia išmokti naudotis piliečiams suteiktomis teisėmis. Visi, kas eina „su šakėmis“ prieš mūsų demokratines institucijas, eina prieš mūsų valstybę.
Aš norėčiau, kad prieš Seimą akmenyje būtų iškalti žodžiai: „Lietuvi, išmok būti piliečiu, naudokis tau suteiktomis teisėmis.“