„Tie mūsų vertinimai, kurie buvo pavasario pradžioje apie vidutinį laikotarpį, ką sutarėme, kad yra septyneri metai ir 2030-eji, kai Rusija bus pajėgi tuos planus įgyvendinti, galime sakyti, jei tokiais tempais matysime, kaip Rusijos pramonė prisitaiko apeidinėdama sankcijas, kaip vyksta pajėgų Ukrainoje atstatymas, ta data gali būti ankstesnė“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėjas.
Pasak jo, dėl šios priežasties Lietuva neturi laiko ilgai svarstyti apie gynybinių pajėgumų stiprinimą.
„Kiek pakaktų esančių regione pajėgų atgrasyti ir gintis nuo pirmojo centimetro? Žinoma, kad to, kas yra regione, čia nepakanka, dėl to ir sakome, kad reikia nuolat dislokuotų vienetų, ir tas pastiprinimas turės ateiti greičiau, negu Rusija bandys prigauti mus nepasiruošusius“, – sakė K. Budrys.
Vokietija planuoja Lietuvoje dislokuoti karių brigadą, o Lietuva tam ruošia reikalingą priimančios šalies infrastruktūrą.
Komentuodamas leidinio „Bloomberg“ pranešimą, jog Rusija savo išlaidas gynybai didina nuo beveik 4 proc. iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), K. Budrys teigė, realiai šios išlaidos „bus daug didesnės negu 6 procentai“.
„Tam tikros valstybės, o Rusija tai tikrai, jos pėdomis ir Kinija seka, slepia gynybos išlaidas, kad jos atrodytų, kuo mažesnės, kad nesukeltų įtampos“, – sakė patarėjas.
Rusija karines išlaidas planuoja didinti tebetęsdama plataus masto karą Ukrainoje, į kurią įsiveržė 2022-ųjų vasarį.
