„Jų yra didelis trūkumas, kaip ir kitų oro gynybos sistemų, ir čia yra dar viena priežastis sakyti, kad nekurkime iliuzijų apie oro gynybą kaip tokią. Dėl to čia ir dedama tiek daug pastangų, dėl to yra tiek daug kalbama apie tai“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
NATO jau prieš kelerius metus yra sutarusi dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos jūros regione, turinčio reikšti, kad Vakarų sąjungininkės įvairios trukmės rotacijoms atsiųs į Lietuvą ir kitas šalis įvairios oro gynybos ginkluotės.
Tačiau tai kol kas padarė tik Nyderlandai, kelioms savaitėms į Lietuvą šių metų vasarą atsiuntę ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas praėjusią savaitę sakė, jog artimiausiu metu turėtų paaiškėti daugiau informacijos dėl to, kokios šalys pajėgumus atsiųs kitais metais.
K. Budrys nesiėmė vertinti, ar kada nors sąjungininkai dislokuos Lietuvoje ilgojo nuotolio sistemas nuolat.
„Ar mes turėsime kada nors nepertraukiamą buvimą sąjungininkų sistemų visame regione, aš tokiomis tolimomis perspektyvomis negaliu planuoti, nes jų tiesiog nėra, jų trūks. Čia yra elementari matematika, o ten, kur yra pramonė, fizika, kiek mes galime pagaminti“, – sakė K. Budrys.
„Jeigu kalbame apie „Patriot“, jos nėra vienintelės, mes jas galime suskaičiuoti, kiek jų yra pasaulyje, kur jos yra šiuo metu ir kas gali čia atsirotuoti“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, anot patarėjo, trumpalaikio dislokavimo nauda taip pat yra milžiniška, taip pat ir Lietuvos kariams, kurie mokosi dirbti sąveikaujant su tokiomis sistemomis.
„Tai nėra taip paprasta, kad atvažiavau čia, pasistačiau ir jau veikia. Reikia įsijungti sistemas, reikia žinoti, kaip jos funkcionuoja, komunikuoja tarpusavyje, kokios situacijos gali būti ir kiekvieną kartą su nauju atvažiavimu tas laikas, per kurį jau gali pradėti veikti, jis trumpėja. Tai čia nauda yra neabejotina“, – sakė K. Budrys.
Krašto apsaugos ministerija praėjusią savaitę pranešė pasirašiusi sutartis dėl oro gynybos sistemų įsigijimo, įskaitant vidutinio nuotolio sistemas NASAMS.
Kartu su anksčiau įsigytomis NASAMS, Lietuva 2028 metais turės tris tokių sistemų baterijas.
Paklaustas, kiek tokių sistemų reikėtų norint užtikrinti didžiųjų miestų, Suvalkų koridoriaus gynybą, K. Budrys sakė: „To nepakaks, tai iš karto galima pasakyti“.
„Šios vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos komplekse su kitomis priemonėmis pirmiausia yra skirtos apsaugoti ginkluotąsias pajėgas Lietuvoje (...) ir kitus kritinės infrastruktūros objektus, ypač susijusius su priimančiosios šalies parama“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Pasak jo, norint užtikrinti visa apimančią oro gynybą, Lietuvai reikėtų pačiai turėti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų, kurios gebėtų numušti balistines raketas.
Pirmoji NASAMS baterija jau yra Lietuvoje, antroji bus pradėta pristatyti 2026 metų pirmąjį ketvirtį ir galutinai atvyks iki 2027-ųjų.
Pagal praėjusią savaitę pasirašytą sutartį, trečioji baterija į Lietuvą bus pradėta vežti 2028 metų antrąjį ketvirtį.
Šalis praėjusią savaitę taip pat įsigijo papildomos trumpojo nuotolio oro gynybos ginkluotės.
