„Buvo kalbų ir apie galimybes artimiausiems poreikiams skolintis. Tai, kad mes ją pražiopsojome ir nepasinaudojome kelerius metus iš eilės, yra problema. Šiais metais, tikėkimės, kad tai bus padaryta“, – sako K. Budrys.
Šių metų biudžete numatyta galimybė papildomai skolintis gynybai, siekiant 3 proc. BVP finansavimo. K. Budrys teigia, kad šiais metais sąlygos leidžia skolintis.
„Poreikius turime prieš nosį, reikia eiti ir padaryti“, – kalba patarėjas.
„Didieji mūsų įsigijimai turi būti daromi dabar, nes prarasime daugiau nei metus, jei jų nepadarysime. Jei yra klausimas dėl įnašų, kuriuos reikia padaryti dar šiemet, imkime ir naudokime tą įrankį, kuris numatytas įstatyme“, – teigė K. Budrys.
Jo teigimu, taip pat buvo diskusijama ir mokesčių pakeitimus (tiesa, prezidento patarėjas neįvardijo, kuriuos mokesčius reikėtų didinti), gynybos fondo įkūrimą.
Kęstutis Budrys: verslo organizacijos akcentuoja, kad gynybos sprendimų priėmimo tempas yra per mažas
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys praneša, kad sprendimai dėl gynybos ir jos finansavimo yra institucijų priimami per lėtai. Anot jo, tokią kritiką prezidentas Gitanas Nausėda išgirdo iš verslo iniciatyvos „4 procentai“ atstovų.
„Pirmas ir svarbiausias dalykas, ką akcentuoja mūsų verslo organizacijos, yra laikas ir tempas, per kurį mes įgyvendiname užsibrėžtus darbus, taip pat teikdami siūlymus, vesdami diskusija, priminėdami sprendimus ir po to juos įgyvendindami“, – teigia K. Budrys.
„Mes suprantame, kad tempas yra per mažas ir viską reikia daryti kuo greičiau. Prezidentas su tuo visiškai sutinka: tiek dėl atskirų mūsų įsigijimų organizavimo, tiek dėl tam tikrų įstatymų priėmimo. Ir čia turėtume visi pasistengti pasitempti“, – priduria jis.
Anot prezidento patarėjo, kitas svarbus prioritetas yra užsibrėžtų ir jau priimtų sprendimų tęstinumas.
„Prezidentui labai aktualu ir naujojoje kadencijoje tęsti darbus, dėl kurių Valstybės gynimo taryba jau priėmė sprendimus ir dėl kurių mes abejonių didelių ir nebeturime“, – kalba K. Budrys.
Jis įvardija tris svarbiausius darbus gynybos srityje:
- užtikrinti nacionalinę diviziją, kitaip tariant, išauginti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas iki didesnių junginių;
- užtikrinti visos infrastruktūros tinkamą parengimą priimant Lietuvoje sąjungininkų pajėgas;
- kuo plačiau įtraukti visuomenę, verslo atstovus ir organziacijas į valstybės gynybos organizavimą.
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai susitikimo su prezidentu metu jam perdavė 50 tūkst. parašų surinkusią peticiją.
Kalbasi dėl gynybos finansavimo didinimo
Šiuo metu šalies parlamente kol kas svarstoma apie gynybos finansavimą, kuris apimtų 3 proc. BVP.
Papildomoms lėšoms gynybai surinkti, Finansų ministerija siūlo pratęsti bankų solidarumo mokestį, didinti pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakelti akcizus ir įvesti mokestį daliai draudimo sutarčių.
Ministerijos skaičiavimais, šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų. Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų. Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t. y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
Kaip nurodė Prezidentūra, G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su verslo iniciatyvos „4 procentai“ atstovais bei skėtinių verslo asociacijų vadovais ir aptarė Lietuvos gynybos stiprinimo poreikius, jų įgyvendinimą veikiant kartu ir siekiant sinergijos su Lietuvos verslo bendruomene.
„4 procentai“ kovo pabaigoje inicijavo paramos Ukrainai organizacija „Blue/Yellow“, telekomunikacijų įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, startuoliai „Tesonet“ bei „Vinted“, „Teltonikos“ įmonių grupė, kitos žinomos Lietuvos įmonės. Iniciatyvos tikslas yra padėti politikams susitarti dėl 4 proc. nuo BVP finansavimo gynybai.
