„Humanitarinė situacija šiuo metu, kuri yra Gazos Ruože, apie kurią praneša įvairios žmogaus teisių stebėjimo organizacijos, humanitarinės pagalbos skirstymo organizacijos, yra tikrai tragiška“, – trečiadienį žurnalistams komentavo K. Budrys.
„Dėl to Lietuva turi savo aiškią poziciją – sienos kirtimo punktai turi būti atidaryti, humanitarinė pagalba turi pasiekti žmones“, – pridūrė ministras.
Jis taip pat užsiminė, kad šeštadienį kalbėjosi su Izraelio užsienio reikalų ministru ir atkreipė jo dėmesį, kaip visa ši situacija yra vertinama. Anot K. Budrio, geriausias būdas pasiekti norimų rezultatų yra būtent kalbėjimasis su Izraeliu.
„Mes palaikome visas formas, kurios leidžia įtikinti ir kalbėtis su Izraeliu, siekti būtent šio rezultato. Iš Lietuvos pusės, man atrodo, esame pakankamai aktyvūs šiuo klausimu“, – sakė ministras.
„Mes matome, kad Izraelis savo poziciją peržiūrinėja. Aš manau, kad tai yra teisingas kelias, kaip partneriai turi judėti į priekį, t. y., mes turime įrankį, mes turime galimybę kalbėtis, mes turime argumentus. Partneris mūsų argumentus girdi ir ta situacija keičiasi į tą pusę, kaip kad mes visi norime“, – teigė K. Budrys.
Pasak jo, apie papildomas priemones bus galima svarstyti vėliau, kai žmogaus teisių stebėjimo organizacijos įvertins situaciją.
„Matydami dar, po kažkiek laiko, po savaitės, ar yra situacija pasikeitusi, ar ne, matysime ataskaitas iš žmogaus teisių stebėjimo institucijų, tada ir galėsime įvertinti, kokių dar priemonių mums reikia imtis“, – pridūrė ministras.
Kaip jau buvo skelbta, Izraelis patiria didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti savo suintensyvintą karinę kampaniją Gazos Ruože ir į šią apsiaustą teritoriją įleisti skubią humanitarinę pagalbą. Jungtinės Tautos pirmadienį paskelbė, kad pirmą kartą nuo tada, kai Izraelis kovo 2 d. įvedė visišką blokadą, dėl kurios ėmė labai trūkti maisto ir vaistų, joms buvo leista siųsti pagalbą.
Tačiau pagalbos teikimo grupės teigia, kad įleidžiamo pagalbos kiekio nepakanka poreikiams patenkinti.
Humanitarinė krizė sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad dėl blokados peržiūrės bendradarbiavimo prekybos srityje susitarimą su Izraeliu. Bendrijos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas sakė, kad tokiam žingsniui pritarė „didžioji dauguma“ 27 šalių narių užsienio reikalų ministrų, ir pridūrė, jog „šalys mato, kad padėtis Gazos Ruože yra netoleruotina (…) mes norime, jog humanitarinė pagalba būtų atblokuota“.
Švedija nurodė, kad spaus ES įvesti sankcijas Izraelio ministrams.
Jungtinė Karalystė (JK) savo ruožtu sustabdė derybas su Izraeliu dėl laisvosios prekybos, išsikvietė Izraelio ambasadorių ir pažymėjo, kad įveda sankcijas naujakuriams okupuotame Vakarų Krante.
Izraelis šiuos žingsnius atmetė. ES veiksmai „atspindi visišką sudėtingos realybės, su kuria susiduria Izraelis, nesupratimą“, pareiškė Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Orenas Marmorsteinas. Tuo metu reaguodamas į JK sprendimus, O. Marmorsteinas nurodė, kad „išorinis spaudimas neišves Izraelio iš kelio, kuriame jis gina savo egzistenciją ir saugumą“.
Izraelio kariuomenė savaitgalį suintensyvino puolimą Gazos Ruože, žadėdama nugalėti „Hamas“, kurios beprecedentis išpuolis prieš žydų valstybę 2023 m. spalio 7 d. davė pradžią karui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
