„Kitas būtų tikrai reikalingas pratimas, bet ne tiek kvestionuojant, bet išsigryninant kryptis, tai sulyginti, kiek dabartinės priedangos, kurių esame nemažai sužymėję, virš 3000 dabar yra padaryta, atitinka numatytą techninį reglamentą, bent jau dėl bazinių dalykų – kiek jos turi po kelis išėjimus, kiek gali atlaikyti konstrukciškai, griūti virš jų ir panašūs dalykai“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.
Anot jo, svarbu ne pats reglamento sukūrimas, bet ir tai, kiek Lietuvoje esama priedangų, kiek jos atitinka iškeltus siekius – mieste talpinti 60 proc., rajoninėse savivaldybėse – 40 proc. gyventojų. Čia, pasak K. Budrio, „dar yra kur padirbėti ir pasistiebti“.
Nors naujo statybos techninio reglamento priedangoms rengimas užtruko, prezidento patarėjo teigimu, tai yra pozityvus poslinkis.
„Ieškant pozityvo, pozityvių taškų, gerai, kad mes jį turime. Žinoma, žiūrėsime, kiek jis bus įgyvendinamas, kiek jo bus laikomasi. Tiesą sakant, ne daug mačiau tiek rinkos, tiek ekspertų, kurie susiję su planavimu, projektavimu reakcijos, bet esu įsitikinęs, kad pozityvus turėtų būti požiūris, tuo labiau, kad nėra nukabintas pats reikalavimas iš lubų“, – kalbėjo patarėjas.
Praėjusią savaitę įsigaliojo naujas statybos techninis reglamentas priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams.
Projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos, skirtos pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. Jos turės talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų.
Reglamentas taip pat numato griežtesnius reikalavimus valstybės institucijų, ligoninių bei strateginių įmonių slėptuvėms.
Pernai sausį įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę visuose naujai statomuose daugiau nei 100 žmonių talpinančiuose visuomeniniuose pastatuose bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose suprojektuoti ir įrengti priedangas.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 3310 priedangų. Jose nuo netiesioginio apšaudymo oro pavojaus metu galėtų apsisaugoti 912 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų.
