Nors parduotuvių dabar apstu ir geresnės avalynės pardavėjai po skvernais nebeslepia, įsigyti tikrai patogius batus dažnam vis dar nelengva užduotis. Tą įrodo ir į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją nuolat plūstantys skundai dėl nekokybiško apavo.
Kovo mėnesį panevėžietė nusipirko sezoninius batus. Pigiau – nuo 400 litų nukainotus iki 200. Laimė, nepaliko jų, kaip planavusi, gulėti iki kito sezono, o neseniai atvėsus orams ėmė ir apsiavė. Tuomet iš karto ir tapo aišku, jog aukštakulniai – su broku: jų pamušalas pradėjo sluoksniuotis, dryksti, brokas lindo ir paviršiuje.
Garantija – pusmečiui
Nuo batų pirkimo laiko jau buvo praėję du mėnesiai, be to, moteris nebeturėjo prekės įsigijimo čekio. Tačiau susitaikyti su nevykusiu pirkiniu panevėžietė nenorėjo, – pinigų suma išleista nemaža, o batų nešioti beveik neįmanoma.
Pirkėja išsiaiškino, kad garantija avalynei duodama ne 14 dienų, kaip rašoma ant čekių, o 6 mėnesiams. Todėl drąsiai su batais nuėjo į parduotuvę grąžinti jų ir atsiimti pinigų.
„Nuėjau į parduotuvę tikėdamasi, kad pardavėjos ką nors patars, bet buvau labai nustebinta. Jos man pritarė, kad batas tikrai brokuotas, tačiau kadangi neturiu čekio, tai sakė padaryti nieko neįmanoma“, – pasakojo pirkėja.
Tinka ir pažyma iš banko
Susinervinusi pirkėja atsiminė, kad pirkdama batus ji atsiskaitė banko kortele, todėl tai turėtų būti įrodymas, jog batai pirkti būtent toje parduotuvėje.
Susisiekusi su Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos darbuotojais panevėžietė sužinojo, kad reikia nueiti į banką, išsiimti pažymą apie vykdytą pirkimo operaciją, ir tai bus įrodymas, tinkamas vietoj čekio. Parduotuvei teks pakeisti batus į kitus arba atiduoti pinigus.
„Tačiau jie to daryti neskubėjo, išsisukinėjo, neva Mokesčių inspekcija neleidžianti pinigų grąžinti. Aš galinti tik išsirinkti už tą sumą vasarines basutes arba vyrišką avalynę. Buvau šokiruota ir pati paskambinau į Mokesčių inspekciją. Man paaiškino, kad pačios parduotuvės nenori atiduoti pinigų, nes jie tokiu atveju nesusigrąžina PVM“, – pasakojo nusivylusi pirkėja. Ji raštu surašė pretenziją pardavėjams ir, nesulaukdama atsakymo, jau rengėsi kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Tačiau to daryti neprireikė, vis dėlto gautas kvietimas ateiti į parduotuvę ir atsiimti pinigus.
Nekokybiškų batų grąžinimo istoriją „Panevėžio balsui“ moteris papasakojo norėdama, kad apie nekokybiškų batų grąžinimo kelius sužinotų kuo daugiau žmonių, kad suprastų, jog kiekvienas pirkėjas turi savo teises ir gali jas apginti. Tokia situacija gali susiklostyti bet kokioje parduotuvėje, perkant bet kokią prekę.
Pakalbintos parduotuvės, kurioje moteris pirko nekokybiškus batus, darbuotojos patvirtino, jog batai tikrai buvo brokuoti, tad buvo nutarta pinigus pirkėjai grąžinti. „Laukiame jos nuo penktadienio, bet ji kažkodėl neateina“, – sakė pardavėja.
Nepatenkintų daug
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyresnioji inspektorė Asta Vaitoškienė sako, kad pirkėja buvo teisi, reikalaudama priimti atgal nekokybiškus batus. Per 14 dienų nuo pirkimo galima į parduotuvę grąžinti bet kokią avalynę, jeigu pirkėjui tiesiog nepatiko spalva, dydis, komplektiškumas.
Nekokybiška avalynė gali būti priimama 6 mėnesius nuo pirkimo.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija skundų dėl nekokybiškos avalynės gauna gana daug. „Avalynė – palyginti nebrangi prekė, jos perkama daug, ypač sezonams keičiantis, todėl ir nesusipratimų užtenka. Tačiau pardavėjai dabar jau puikiai žino reikalavimus ir su pirkėju, jeigu ne iš karto, tai įsikišus inspekcijai, dažniausiai susitaria. Dėl avalynės dar nė vienas atvejis iki teismo nebuvo priėjęs“, – pasakoja A. Vaitoškienė.
Pasak vyresniosios inspektorės, didelių konfliktų nepasitaiko ir turguje. Dažniausiai nekokybiškus batus pardavėjai taip pat priima atgal. Geriau, jei batus šioje prekybos vietoje perkantis žmogus taip pat reikalautų pardavimo kvito. Turgaus pardavėjai turi kvitų knygeles, tačiau kvitų išrašyti jie neprivalo, tik nebent pirkėjui paprašius.
Galimi keli variantai
Nepatenkintas pirkėjas turi pateikti pardavėjui raštišką prašymą, nurodyti prekės trūkumus, pasirinktą reikalavimą. Prie prašymo pridedama kasos aparato kvitas ar pirkimo-pardavimo kvitas, arba kitas prekės pirkimą-pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantis dokumentas. Tai gali būti ir banko patvirtinimas apie atliktą pirkimo operaciją.
A. Vaitoškienė sako, kad jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti: pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke; sumažinti prekės kainą; neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus; atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.
Į raštišką pirkėjo pretenziją pardavėjai privalo duoti atsakymą per 10 dienų. Nesulaukdamas sprendimo pirkėjas kreipiasi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.
Susipažinusi su minėtos pirkėjos situacija, vyresnioji inspektorė sakė, kad parduotuvė šiuo atveju taisyklėms nenusižengė, savo sprendimą pirkėjai ji pranešė per 10 dienų, sutiko grąžinti pinigus už nekokybiškus batus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Panevėžio balsas
