J.Mattisas savo ruožtu turėtų paraginti NATO valstybes didinti išlaidas gynybai.
Pentagono vadovas pareiškė palaikantis transatlantinį aljansą, priešingai nei D.Trumpas, neslepiantis, jog NATO atžvilgiu yra nusiteikęs skeptiškai. Be to, J.Mattisas laikosi griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu nei naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas, kurio pažiūros verčia nerimauti NATO nares Rytų Europoje.
Tačiau jūrų pėstininkų dimisijos generolas spaus likusias 28 valstybių Aljanso nares vykdyti savo pažadus didinti išlaidas gynybai nepaisant finansinių sunkumų, su kuriais susiduria nemaža dalis Europos šalių.
Svarbaus susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad išlaidų didinimas yra svarbiausias Aljanso prioritetas, netiesiogiai patvirtindamas, kad D.Trumpo administracijos spaudimas šiuo klausimu ima duoti rezultatų.
„Svarbiausias dalykas yra didinti gynybos išlaidas – būtent tai mes ir darome“, – sakė J.Stoltenbergas žurnalistams Aljanso būstinėje.
Buvęs Norvegijos premjeras sakė, kad Aljansas 2015 metais liovėsi karpyti išlaidas gynybai, o pernai padidino jas 3,8 proc. arba 10 mlrd. JAV dolerių, tačiau turi padaryti dar daugiau.
Įsipareigojimas – 2 proc. BVP
Vašingtonas seniai tvirtina, kad NATO narės gynybai turėtų skirti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Dėl to buvo sutarta 2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime, tačiau nedaug Aljanso valstybių vykdo šį įsipareigojimą.
Skrisdamas į Briuselį dalyvauti dviejų dienų susitikime, J.Mattisas antradienį gyrė Aljansą už jo ilgalaikę pagalbą Jungtinėms Valstijoms Afganistane.
„Tai sėkmingiausias aljansas karybos istorijoje“, – pažymėjo Pentagono vadovas.
Jis pridūrė, kad D.Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Flynno atsistatydinimas dėl užkulisinių kontaktų su Rusija „neturės jokio poveikio“ tai žiniai, kurią Amerika siunčia savo partnerėms.
NATO lyderiai su D.Trumpu pirmą kartą turėtų susitikti gegužės 25 dieną Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.
J.Stoltenbergas, regis, neabejoja, kad D.Trumpas, kaip ir jo pirmtakai, laikysis įsipareigojimų NATO.
NATO vadovas taip pat atmetė kalbas apie galimą įtampą santykiuose su naująja Amerikos administracija, nes tiek J.Mattisas, tiek kiti aukšto rango pareigūnai, regis, linkę laikytis labiau tradicinio kurso ir palaikyti JAV sąjungininkes.
„Man svarbu, kad prezidentas, gynybos sekretorius, valstybės sekretorius – jie visi pasiuntė tą pačią svarbią žinią dėl NATO“, – sakė J.Stoltenbergas.
Susitikime taip pat ketinama kalbėti apie Rusiją ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ keliamą grėsmę.
NATO sąjungininkės nekantrauja daugiau sužinoti apie naujosios Amerikos administracijos poziciją po virtinės prieštaringų D.Trumpo pareiškimų.
„Po kelis mėnesius trukusio dreifavimo ir laukimo, kol darbą pradės naujoji JAV administracija, pasiuntusi gana skirtingų signalų, dabar svarbu sulaukti daugiau aiškumo“, – sakė vienas Europos diplomatas, pageidavęs neviešinti savo pavardės.
Sausio 15 dieną D.Trumpas, tuo metu dar nepradėjęs eiti prezidento pareigų, privertė rimtai sunerimti sąjungininkes, kai viename interviu pareiškė, kad Aljansas yra „atgyvena“ ir jam „nerūpi terorizmas“.
D.Trumpas griežtai kritikavo NATO nares dėl mažų išlaidų gynybai, tačiau pridūrė: „NATO man tebėra labai svarbi“.
J.Mattisas per savo karinę karjerą, kurios kulminacija tapo viso Artimuosiuose Rytuose dislokuoto JAV kontingento vado pareigos, yra tiesiogiai prisidėjęs prie pastangų modernizuoti NATO, kai dirbo sąjungininkų pajėgų vyriausiuoju vadu pertvarkai (Supreme Allied Commander of Transformation, SACT).
Praėjusį mėnesį per jo kandidatūros svarstymą Senate J.Mattisas pakartojo, kad toliau tvirtai palaiko NATO.
Prieš susitikimo pradžią J.Stoltenbergas kartu su J.Mattisu 12 val. 55 min. (13 val. 55 min. Lietuvos laiku) turėtų paskelbti bendrą pareiškimą.
