Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas dalyvavo Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame pradėtos derybos
Keturias valandas trukusių derybų metu nepavyko pasiekti esminio persilaužimo, siekiant kompromiso.
ES narės išdėstė savo siūlomus prioritetus
Pasisakydamas diskusijoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus pažymėjo, kad turi būti rastas visoms ES šalims priimtinas variantas, ir pasiūlė Konstituciją sustiprinti nuostata apie vieningą ES energetinę politiką.
Pasibaigus pagrindiniams posėdžiams ES pirmininkaujanti Vokietijos Kanclerė A.Merkel pakvietė Lietuvos Prezidentą V.Adamkų, Prancūzijos Prezidentą N.Sarkozy ir Lenkijos Prezidentą. L.Kaczynskį aptarti susidariusią padėtį ir kartu ieškoti išeities iš susidariusios situacijos.
Lenkija nepalenkiama
Į Briuselyje prasidėjusį ES vadovų susitikimą, lenkų delegacija atsivežė analitikų kuopą, kuri pasiruošusi nagrinėti visus galimus kompromiso variantus dėl jiems netinkančios naujos balsų skaičiavimo sistemos.
Kaip šioje Lenkijos ir ES partijoje elgsis Lietuva? Lenkai protestuoja prieš du dalykus: jie piktinasi, kad ES sutarčių papildymų (terminas „ES konstitucija“ nebeminimas, kad neerzinti susitikimo dalyvių) preambulėje, kurią pasiūlė paskutinį kartą susitikimui pirmininkaujanti Vokietija, nebeliko teiginių apie krikščioniškąjį Europos sąjungos pradą, bei nėra žadėto teiginio apie energetinį saugumą ir solidarumą, ypač svarbų Lietuvai.
Šaltiniai, artimi lenkų derybininkams teigia, kad sutarčių preambulės ir energetinio solidarumo klausimai buvo įtraukti į naująjį dokumentą paskutinę minutę, kad turėti argumentus Lenkijai, kai su ja teks derėtis dėl balsų skaičiavimo mechanizmo.
“Gazeta.pl” praneša, kad Lenkija nenori sujungti šiuos du klausimus. Jos derybininkai siekia, kad naujieji sutarčių papildymai, kurie turėtų pakeisti ES konstituciją, iš viso neturėtų preambulės. O dėl energetinio saugumo, kaip teigia šaltiniai, Lenkija jau susitarė su Lietuva, todėl lietuviai ES vadovų susitikimo metu savarankiškai sieks energetinio saugumo klausimą įtraukti į darbotvarkę.
Savo ruožtu, premjeras Gediminas Kirkilas „Lietuvos radijui“ sakė nepalaikąs idėjos peržiūrėti balsų svorį, tačiau teigė, jog būtina ieškoti kompromisų ir neizoliuoti Lenkijos.
„Nemanau, kad reikėtų kalbėti apie šį klausimą. Balsavimo sistema yra taip komplikuotai sutarta ir subalansuota, jog pradėjus ją iš naujo judinti vienai šaliai, visos kitos irgi užsinorės peržiūrėti. Gali prasidėti nevaldomas procesas. Dabar ES turi būti stipri ir Vokietijos pasiūlymas būtent tai suteikia“, – sakė G. Kirkilas.
Kaip teigia „Lietuvos radijas“, kol kas pirmininkaujanti Vokietija šių teiginių neįtraukia, tačiau diplomatai leidžia suprasti, jog tai įmanoma, jei Lenkija sušvelnins savo poziciją dėl balsų svorio.
Kad kompromisas yra įmanomas, girdėjosi iš Lenkijos premjero Jarosławo Kaczyńskio kanceliarijos. Lenkai nevetuos derybų, jeigu gaus naujoje balsų skaičiavimo sistemoje stipresnes pozicijas.
Lenkų delegaciją lydi 50 asmenų grupė, sudaryta iš geriausių matematikų, teisininkų ir tarptautinės teisės ekspertų, kurie 24 valandas per parą bus pasiruošę patari derybininkams ir Lenkijos prezidentui Lechui Kaczyńskiui, rašo „Dziennink.pl“.
Lenkai nemano, kad sunkios derybos baigsis penktadienį – jie pasiruošę dirbti visą šeštadienio naktį.
Jei derybų metu atsiras kompromisinis pasiūlymas, jį iš karto analizuos matematikai. Kiekvienas lenkų ekspertas turi kompiuterį, sujungtą su Lenkijos delegacijos biuru.
Didžiųjų Vakarų valstybių vadovai, Europos Sąjungos vyriausieji asmenys jau porą savaičių nesėkmingai mėgina paveikti Varšuvos poziciją. Kai kurie iš jų, praradę kantrybę, prapliupo atvirais priekaištais. Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Pötteringas sakė, jog Lenkija rizikuoja izoliuoti save ir įstumti Europos Sąjungą į gilią krizę. Europos Komisijos pirmininkas Jose Emanuelis Barosso nuėjo dar toliau. Jis beveik atvirai pareiškė, jog Lenkija privalo nusileisti todėl, kad ES parėmė jos poziciją dėl Rusijos vykdomo mėsos produktų embargo. Lenkijos spauda, savo ruožtu, atsakė į tai priminimais, jog ES ir šiaip privalo vieningai ginti savo narių teisėtus interesus prieš trečiąsias šalis.
Naujasis Prancūzijos vadovas Nikola Sarkozy taip pat ragino Lenkiją pritarti projektui, teigdamas, jog Konstitucija skubiai reikalinga ir Prancūzijai ir Lenkijai.
Minėta sutartis pasirašyta 2004m. spalio 29 Romoje. Lietuva ją ratifikavo viena iš pirmųjų. Sprendimas buvo priimtas didelės skubos tvarka ir be didesnių viešų diskusijų. Vėliau projektą atmetė Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai, svarstymus pristabdė ir Jungtinė Karalystė.
Varšuva siekia, kad ES Taryboje būtų atstovaujama "kvadratinės šaknies" iš tos ar kitos šalies gyventojų skaičiaus pagrindu, ir atmeta Vokietijos siūlomą ir daugelio kitų ES šalių remiamą "dvigubos daugumos" sistemą. Pagal ją ES Tarybos sprendimai būtų priimami, jei jiems pritartų mažiausiai 55 procentai ES valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 procentams ES gyventojų. Lenkijos motyvacija – mažesnių šalių (taigi ir Lietuvos) teisės ir galimybės įtakoti sprendimus, o taip pat – ankstesnis Nicos susitarimas. Vokietijai svarbiausia, kad pati sprendimų priėmimo procedūra būtų kuo greitesnė ir paprastesnė.
