Atrodytų, paradoksas: esu viena seniausiai redakcijoje dirbančių žurnalistų, bet į pažintinę ekskursiją su Briuselyje veikiančiomis Europos Sąjungos (ES) institucijomis nuvykau tik šiemet. Keliauti aš mėgstu. Tad ir šia kelione nenusivyliau. Bet tik kaip kelione. Pats suvokimas, kad Lietuvoje gyvenantys lietuviai ES niekam, o svarbiausia, Lietuvos deleguotiems pareigūnams, nerūpi, viešint svečioje šalyje buvo toks akivaizdus, toks nesuvokiamas ir toks skausmingas, kad net praėjus mėnesiui po kelionės, norisi tikėti, jog susidariau klaidingą nuomonę apie Briuselyje dirbančius lietuvius.
Akivaizdi, karti...prabanga
Jau seniai praėjo ir liko užmarštyje tie laikai, kai žurnalisto duoną kremtantieji buvo laikomi visuomenės elitu, kai mus pasitikdavo tarsi svečius. O vykstant į pastarąją kelionę visi jos dalyviai (tokių mūsų grupėje buvo 20) galėjo tuos laikus prisiminti (senesnės kartos žurnalistai) arba nustebti (žurnalistikos studentai bei pradedantieji) – priėmimas Briuselyje, manau, viršijo daugelio lūkesčius.
Visų pirma, buvome apgyvendinti pačiame Belgijos sostinės centre, penkių žvaigždučių viešbutyje, galėjome pasirinkti, kokiame norime kambaryje gyventi: rūkančiųjų ar nerūkančiųjų, kiekvienas ekskursijos dalyvis buvo apgyvendintas atskirame kambaryje. Viešbučio įranga, tvarka ne vieną (įvairių kartų) žurnalistą sugebėjo sugluminti – ne kiekvienas iškart suprato, kaip, kuo viešbutyje dera naudotis.
Senovine prabanga dvelkiančiame viešbutyje stebino tai, kad net ir ilguose jo vestibiuliuose stovėjo krėslai, raitytomis kojomis, įspūdingos vazos, žurnaliniai staliukai, gėlių puokštės, jų kompozicijos. Kiekvienąkart įžengiant (arba išeinant) į „Plaza“ viešbutį pro besisukančias duris, prie kurių budi šveicorius, norom nenorom esi priverstas suprasti: tai – netikra. Arba pernelyg gerai, kad būtų realybė. O supratus, kad vis tik tai – tikrovė, kad taip gyvena ES piliečiai, kad jų ši prabanga nestebina, kad net daugeliui lietuvių, dirbančių Briuselyje, tai yra kasdienybė, ateina skaudus, širdį veriantis suvokimas: daugelis lietuvių, kurie nuo 2004-ųjų taip pat yra ES gyventojai, tokio gyvenimo nėra net sapnavę ir vargu ar kada nors gyvenime galės jį patirti.
Skurdas – šalies vidaus politika
Pažintinės regionų žurnalistų kelionės po ES institucijas metu organizatoriai surengė ne vieną susitikimą su ten dirbančiais lietuvaičiais. Visi jie lyg vienas kartojo tą patį – ES institucijose dirbantys lietuviai dirba ne Lietuvos, o visos ES naudai. Dvi dienas Briuselyje trukusios viešnagės metu pietaudavome su vietos pareigūnais. Vienų pietų metu prie mūsų stalo prisėdo Alvydas Stančikas – Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato Europos pramonininkų ir intelektinės nuosavybės teisės vykdymo skyriaus vadovas. Pašnekovas buvo labai įdomus, galėjo kalbėti pačiomis įvairiausiomis žurnalistus dominančiomis temomis, tačiau paklaustas, kada, jo manymu, sumažės socialinė ir ekonominė atskirtis tarp Lietuvos ir kitų ES šalių, kada galime tikėtis bent mažiausio atskirties sumažinimo, A.Stančikas tik nusišypsojo.
– Tai jau ne ES, o Lietuvos vidaus politikos klausimas. Mes, kurie dirbame ES institucijose, dirbame bendrai Europos Sąjungai ir į Lietuvos vidaus politikos klausimus negalime kištis. Taip dirba ne tik čia deleguoti lietuviai, taip dirba ir visų kitų valstybių atstovai. Dirbdami kitaip – kiekvienas gindamas savo šalies interesus – bendro dialogo nepasiektume, – grindė darbo taktiką pašnekovas.
Neplanuotas susitikimas
Šią politiką, kaip darbo variklį, pristatė ir vienintelis su Lietuvos regionų žurnalistais panorėjęs bendrauti europarlamentaras Leonidas Donskis. Europos Parlamente lietuvis dirba Žmogaus teisių komitete, kuriame koordinuoja santykius tarp ES ir Gruzijos, Armėnijos bei Azerbaidžano.
– Nacionalinė politika ir Europos politika – nesusiję dalykai. Nacionalinė politika daliai iš mūsų yra svarbesnė nei ES. Vietos politikoje dalyvaujantieji labiau matomi ir visuomenės vertinami, savoje valstybėje yra lengviau pelnyti laurų. Dirbdamas ES, ir ypač kitų valstybių naudai lieki tarsi nematomas, čia labiau jaučiamas bendras įdirbis, o ne asmeniniai pasiekimai. Todėl du mūsų europarlamentarai ir panoro dalyvauti šiųmečiuose rinkimuose į Seimą. Gaila, bet kai kam darbas Europos Parlamente yra tarsi tarpinė stotelė darant karjerą Lietuvoje. Mano galva, tai yra nesąžininga rinkėjų atžvilgiu. Todėl, jeigu būtų mano valia, siūlyčiau išleisti įstatymą, kad rinkėjų pasitikėjimą pelnęs politikas privalo atidirbti jam patikėtą laiką rinkėjų patikėtą darbą. Taip, beje, kai kurios valstybės daro, o Lietuvoje to nėra. Pas mus nėra formuojamas suvokimas, kad Europos Parlamento mandatą pelnęs narys yra tarsi šalies ambasadorius, tarsi šalies veidas ES. O dabar išeina, kad rinkėjų pasitikėjimą pelniusieji paprasčiausiai iš to daro sau karjerą, renkasi, kur gyventi patogiau. Taip neturėtų būti. Nuo ateinančių metų liepos Lietuva perims pirmininkavimo pozicijas. Derėtų protingai išnaudoti šį laikotarpį, pateikti savo šalį Europai kuo įvairiau, būtina perlaužti Lietuvos kaip antrarūšės valstybės statusą ES, – kalbėjo L.Donskis.
Dirba keli šimtai lietuvių
Žydra Bakutytė, Centrinio vertėjų direktorato atstovė, pirmoji pristatė visą ES institucijų aparatą. Lektorė sakė, kad vien tik Europos Komisijoje dirba apie 32 tūkstančius žmonių, dar 9 000 – Europos Parlamente, dar 3 500 – ES Taryboje. Tarp jų – keli šimtai lietuvių, kiek tiksliai, moteris negalėjo įvardinti.
– Visi dokumentai yra rengiami 23 skirtingomis kalbomis. Tad tokiam galingam aparatui reikia daug vertėjų. Vien tik lietuvių čia dirbame apie 60 vertėjų ir 15 jų asistentų. Žinau 20 žmonių, kurie verčia iš 20 ir daugiau kalbų. O pagrindinės kalbos, kurias privalome visi mokėti, yra trys: anglų, prancūzų ir vokiečių, – sakė Ž.Bakutytė.
Iš 754 Europos Parlamento narių – 12 lietuvių, Europos Taryboje tarp 27 ministrų yra ir Lietuvos ministras pirmininkas, Europos Komisijoje dirba eurokomisaras Algirdas Gediminas Šemeta. Šiuos darbuotojus supa padėjėjų būrys tiek Briuselyje, tiek Lietuvoje.
Nacionaliniai interesai draudžiami
Lietuvos žurnalistų viešnagę Briuselyje vainikavo susitikimas su A.G.Šemeta, kuris Europos Komisijoje vadovauja Mokesčių ir muitų sąjungai, Audito ir kovos su sukčiavimu skyriui. Pareigūnai primygtinai prašė, kad žurnalistai apie ES institucijų veiklą rašytų kuo plačiau, kad lietuviai daugiau žinotų ir domėtųsi ES veikla.
– Lietuva Europos Parlamente neturi nė vieno akredituoto žurnalisto. Galbūt todėl mūsų darbas, veikla lietuviams yra nesuprantami, tolimi reikalai. O Lietuvai naudą gali duoti tik aktyviai besireiškianti pati visuomenė. Mes negalime vadovautis nacionaliniais interesais. Tai daryti draudžia Europos Komisijos etikos kodeksas. Komisijos pareiga atstovauti bendriesiems Sąjungos interesams. Todėl ir sakau, kad žurnalistų vaidmuo čia – didžiulis. Pavyzdžiui, kad ir svarstant bankų sąjungos arba euro įsivedimo klausimus. Aš asmeniškai visada buvau, esu ir būsiu Lietuvos eurozonoje šalininku. Bet daryti įtakos tam neturiu teisės. Pati valstybė turi apsispręsti, kas jai naudingiau. Būtina pastebėti, kad didiesiems užsienio investuotojams Baltijos šalys dažnai atrodo kaip bendra visuma. Tad, mano siūlymu, Lietuvai būtų naudinga žengti šį žingsnį kartu su Latvija, – kalbėjo Finansų ministro portfelį į eurokomisaro kėdę išmainęs A.G.Šemeta.
Kalbant apie Europos siekius programoje „Europa 2020“, Europos lygiu siekiama iki nurodytų metų pasiekti, kad ne mažiau 40 proc. gyventojų turėtų trečiojo lygio išsilavinimą. O mūsų šalyje dabar yra daugiau nei 45 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų. Tačiau išsilavinimas dar negarantuoja gero gyvenimo. Tai liudija ir Europos mastu pateikta ataskaita. Įvertinus gyventojų socialinę atskirtį ir žemiau skurdo ribos atsidūrusiuosius, esame tik ketvirti nuo galo. Blogiau nei mes gyvena tik bulgarai, rumunai ir latviai. Tokių gyventojų pas mus priskaičiuojama 33,4 proc., o bendrai ES mastu – 23,4 proc. Skurdas bei socialinė atskirtis taip pat yra vienas iš penkių programos „Europa 2020“ tikslų.
Siūlo didinti mokesčius, steigti fondą
Atsižvelgdama į Lietuvoje susidariusią padėtį, Europos Komisija parengė rekomendacijas, kurias būtina įgyvendinti per metus. Jose – 6 punktai. Pats pirmasis kalba apie mokesčių didinimą, visų pirma, būsto, aplinkos ir automobilių. Kartu raginama numatyti ir priemones, kuriomis šie mokesčiai bus sparčiau surenkami. Raginama įgyvendinti pensijų reformą, peržiūrėti nedarbo problemas, skurdą sumažinti diegiant žmonių aktyvinimo programas, pagerinti elektros energijos ir dujų tinklų jungtis su ES šalimis. Spalio pabaigoje Europos Komisija pasiūlė įsteigti fondą labiausiai skurstantiems ES gyventojams remti. Fondas teiktų paramą programoms, pagal kurias labiausiai skurstantiems gyventojams teikiamas maistas, benamiams ir materialinį nepriteklių kenčiantiems vaikams – drabužiai ir kitos pagrindinės prekės. Pasiūlymas dabar teikiamas tvirtinti Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai.
Ką tik pasibaigę rinkimai į Seimą rodo, kad valdžia šalyje keisis. O ar pasikeis ir į kurią pusę keisis valstybės politika gyventojų atžvilgiu, parodys jau artima ateitis. Lieka tikėtis, kad ji leis išsilavinusiam lietuviui išlikti oriam tiek savo tėvynėje, tiek lankantis svečioje šalyje.
Ž. Jankauskienė
