Pavartęs 2015 m. asignavimų žemės ūkiui projektą, gali susidaryti klaidingą įspūdį. Į akis krinta net 725 mln. Lt išaugusi ES paramos suma. Tačiau tai – lyg optinė apgaulė, nes iš tikrųjų planuodama nacionalinį biudžetą Vyriausybė nerado 174 mln. Lt kofinansavimui.
Išimčių nedarys
Iš viso žemės ūkio sričiai, įskaitant valstybės ir ES lėšas, 2015 m. teoriškai planuojama skirti 3,628 mlrd. Lt, arba net 711 mln. Lt daugiau nei buvo skirta šįmet. Kitų metų asignavimų žemės ūkio sektoriui projektą pristačiusi Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė žemdirbių organizacijų atstovus bandė guosti geromis žiniomis, tačiau šie jau išmoko atskirti pažadus nuo realių darbų. Štai ES kitąmet pasiruošusi Lietuvai skirti 725 mln. Lt daugiau paramos, nei skyrė šįmet. Tačiau gaunanti paramą valstybė ir iš savo biudžeto turi skirti dalį pinigėlių. Vyriausybė kitų metų biudžete bendrajam finansavimui numatė skirti 265 mln. Lt, taigi per metus ši dalis išaugo 39 mln. Lt, tačiau norint panaudoti visą ES paramą dar trūksta 174 mln. Lt. Ir galime nesitikėti: Briuselis išimčių nedarys. Kofinansuoti projektų negalinti valstybė negaus ir paramos. Taigi nors biudžete numatyta 2,7 mlrd. ES parama, iš tikrųjų gausime 500 mln. Lt mažiau nei galėtume gauti.
Parama atidedama
Gal biudžeto projekte reikėtų numatyti realias, o ne menamas sumas? „Finansų ministerijai aš siūliau taip elgtis. Supratau, kad tai daroma dėl euro įvedimo. Buvo siekiama, kad valstybės finansų sistema atitiktų būtinus Mastrichto kriterijus. Kita vertus, eurą įsivesime metų pradžioje, o 2015 m. biudžeto rodiklių įstatyme Finansų ministerijai (FM) numatyta galimybė prireikus pasiskolinti. Taigi mes ir siūlėme – toks poreikis kaip tik yra dabar. Tačiau FM neskuba, atidžiai stebi pinigų srautus. Taigi tokiu atveju, jei kofinansavimui nebus skirta reikiama suma, ES paramos dalis paprasčiausiai bus naudojama kitais metais“, – sakė R.Mininienė. Taigi problema paprasčiausiai atidedama, o kitąmet, tikėtina, bus nukeliama vėlesniems metams. Tokia liga jau įprasta, pavyzdžiui, nors artėja 2015-ieji, mes vis dar naudojame 2007–2013 m. laikotarpiui skirtas lėšas. Ar suspėsime?
Skaičiuos kitų pinigus
Tačiau net ir susidarius tokiai apmaudžiai situacijai, Lietuvoje netrūks norinčiųjų skaičiuoti žemdirbių pinigėlius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis jau numato kai kurių valstybės piliečių reakciją: „Laisvosios rinkos instituto tarnautojai, politikai liberalai ir apskritai žemės ūkio neišmanantys piliečiai vėl iki užkimimo rėks, kad žemdirbiai užkasa milijardus. O juk iš tikrųjų valstybės parama žemės ūkiui jau daug metų mažėja. Kodėl? Ar žemės ūkis yra išlaikytinis, ar nesukuria BVP, o kiek žmonių dirba maisto pramonėje?“
Palyginkime. Štai, pasak R.Mininienės, 2000 m., kai Lietuva dar tik mindžikavo prie ES durų, kai žemės ūkis dar negavo ES paramos, visi asignavimai žemės ūkiui buvo 573 mln. Lt, o iš jų parama žemės ūkiui buvo tik 156 mln. Lt, 2003 m. – atitinkamai ž815 mln. Lt ir 386 mln. Lt, o 2015 m. valstybės skiriama paramos žemės ūkiui dalis tebus 204 mln. Lt, taigi pagal valstybės paramos lygį pasieksime 2001-uosius.
Pasak J.Sviderskio, projekto rengėjai gudrauja: „Projekte turėtų būti pateiktas finansavimo palyginimas su praėjusio laikotarpio finansavimu, o skiriamą sumą reikėtų palyginti su objektyviu lėšų poreikiu. Tada kiekvienas suprastų, kokia yra tikroji padėtis.“
Vėluoja kasmet
Žemdirbių organizacijų vadovai nepatenkinti, kad biudžeto projektas pristatomas tik dabar, kai jį jau svarsto Seimo komitetai. Pasak J.Sviderskio, blogai, kai žemdirbiai svarsto jau parengtą biudžeto projektą. Juk iš esmės jį pakeisti jau sunku. „Na, pateiksime kitokią savo nuomonę, nepritarsime. O kokie rezultatai?“ – samprotavo jis.
Žinoma, gal į reikalavimus atsižvelgs projektą svarstantys Seimo komitetai. Tačiau žemdirbių organizacijų vadovai neturėtų užmiršti ir savikritikos. Akivaizdu, kad savo organizacijų narius jie galėtų ginti efektyviau. Pasak R.Mininienės, žemdirbių organizacijos turėjo galimybių dalyvauti rengiant biudžetą jau nuo gegužės. Tačiau nedalyvavo, nerado laiko. Kita vertus, ar žemdirbių organizacijos turi intelektualinių gebėjimų dalyvauti rengiant biudžeto projektą? Daug metų kalbama apie dalyvavimą rengiant projektą, tačiau kasmet prabundama, kai projektas būna jau parengtas.
Perkėlimų painiava
Atidesni vertintojai biudžeto projekte turėjo pastebėti ir daugiau painiavos. Pavyzdžiui, jau ne vienus metus daugelis susipainioja vertindami papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų sumą. Štai šįmet Vyriausybė pasigyrė, kad žemdirbiams, pirmiausia pieno gamintojams, esą pirma laiko sumokės tiesiogines išmokas už 2014 m. Iš viso planuojama skirti 62 mln. Lt. Tačiau, žvilgtelėję į projektą, matome, kad kitąmet valstybė numato skirti jau ne 117 mln. Lt, o tik 55 mln. Lt.
ŽŪR tarybos posėdyje žemdirbių organizacijų atstovai vieningai nusprendė reikalauti, kad tiesioginės išmokos būtų mokamos einamaisiais metais, o ne atsiliekant. „Mes ir vėl apgaudinėjami. Štai reikalaujant paramos pieno gamintojams nebuvo kalbėta, kad dėl šios priežasties bus sumažinta tiesioginių išmokų suma 2015-aisiais. Apie tai mes kalbėjome ir su premjeru, ir su Seimo pirmininke“, – sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.
Kompensacijos dėl embargo
Migloje skendi ir kompensavimo galimybė dėl Rusijos paskelbto embargo pieno ir mėsos gamintojams. Štai Europos Komisijai (EK) perdavėme žinią, kad Lietuvos pieno ir mėsos gamintojų nuostoliai – 160 mln. Lt. Tačiau užmiršome, kad EK gautus prašymus visada tikrina. „EK suabejojo mūsų paminėta suma. Remiantis oficialia paskutinių penkių mėnesių statistika, galima teigti, kad praradimai mažesni. EK labai atidžiai tikrins duomenis. Jei jie bus klaidingi, prašymas bus vienareikšmiškai atmestas“, – sakė R.Mininienė.
Vis dėlto ŽŪR taryba nusprendė nekeisti jau perduoto prašymo. „Mūsų kukliais skaičiavimais, prarasta 160 mln. Lt. EK gali ir kitaip suskaičiuoti, tada mes nieko negautume. Tačiau jei EK skirtų kompensaciją, valstybė galėtų gautas lėšas perskirstyti“, – kompromisinį variantą siūlė A.Stančikas. Tačiau valstybė nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti numačiusi skirti tik 62 mln. Lt.
Melioracijos darbai atidedami
Jau kelintus metus beviltiškai prašoma pinigų melioracijos statiniams rekonstruoti ir remonto darbams atlikti, t. y. investiciniams projektams įgyvendinti. Ir kitąmet šiems darbams nenumatoma skirti nė lito. Norint išlaikyti vidutinį metinį valstybės rėmimo lygį, reikėtų kasmet skirti nors po 22 mln. Lt.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorės R.Mininienės, naujajam programiniam laikotarpiui iš viso planuojama skirti apie 300 mln. Lt ir finansuojama būtų iki 2023 m., t. y. vidutiniškai kasmet po 33 mln. Lt. O melioracijos darbams reikia net 89 mln. Lt jau 2015-aisiais. Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo melioracijai skirti papildomai 84 mln. Lt.
