Britanijos slaptos žvalgybos vadovas pirmadienį (09.15) pripažino, kad kritika dėl ministro pirmininko Tony Blairo (Tonio Blero) dosjė, kuriuo jis grindė karinių veiksmų Irake būtinybę, yra pagrįsta, nes sensaciją sukėlęs dokumento teiginys buvo "neteisingai interpretuotas".
Pamindamas tradicijas, tarnybos MI6 vadovas seras Richardas Dearlove'as (Ričardas Dierlavas) garso kanalu davė parodymus teisminiam tyrimui, kuris aiškinasi britų ginklų eksperto mirties aplinkybes. Su nusižudžiusiu Davidu Kelly (Deividu Keliu) susijęs skandalas sukėlė rimtų abejonių dėl T. Blairo motyvų pradėti karą bei dramatiškai sumažino rinkėjų pasitikėjimą premjeru.
Pirmadienį teisėjo lordo Huttono (Hatono) vadovaujamas tyrimas atnaujino darbą po 10 dienų pertraukos, iškvietęs liudyti R. Dearlove'ą bei korporacijos BBC vadovą, taip pat dar kelis pareigūnus.
R. Dearlove'as teigė, kad neišsižada žvalgybos duomenų pateiktų 2002 metų rugsėjo dosjė, tačiau pridūrė, kad susidomėjimą sukėlęs teiginys, kad Irakas gali per 45 minutes paleisti į darbą cheminius ar biologinius ginklus, tinka kalbant tik apie mažo nuotolio ginklus.
"Kalbant apie neteisingą žvalgybos duomenų apie 45 minutes interpretavimą, dabar, jau po laiko, galima pasakyti, kad kritika buvo pagrįsta", - teigė R. Dearlove'as, vadovaujantis Slaptajai žvalgybos tarnybai, kuri geriau žinoma kaip MI6.
"Pradiniame (žvalgybos) pranešime kalbėta [...] apie mūšio ginklus. Kalbant apie tai, kas įvyko vėliau, aišku, kad teiginys buvo pritaikytas ir didesnio nuotolio ginklams", - sakė jis.
Teiginį apie "45 minutes", pristatydama Britanijos vyriausybės argumentus dėl karo Irake, pasigavo viso pasaulio žiniasklaida. T. Blairas dosjė apie Irako masinio naikinimo ginklus siekė įtikinti skeptišką visuomenę dėl būtinybės prisijungti prie JAV karinės operacijos prieš Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimą.
T. Blairo aplinka neigia kaltinimus, kad sureikšmino dosjė teiginius apie Irako keliamą grėsmę. Tačiau praėjus penkiems mėnesiams po Saddamo Husseino nuvertimo, jokių masinio naikinimo ginklų Irake kol kas nerasta.
Tačiau 40 minučių parodymus davęs R. Dearlove'as tvirtino, kad teiginys apie 45 minutes buvo "iš labai patikimų šaltinių gauti žvalgybos duomenys".
BBC vadovas pripažįsta klaidą
Tuo tarpu britų žiniasklaidos korporacijos BBC vadovas Gregas Dyke (Gregas Daikas), duodamas parodymus tyrimui, pirmadienį pripažino kelias klaidas dėl reportažo apie Irako dosjė ir po to kilusio skandalo.
Kaip praneša BBC, jos generalinis direktorius sakė, kad korporacija padarė klaidą, pernelyg skubotai atsakydama į buvusio Dauning Strito spaudos tarnybos vadovo Alastairo Cambello (Alastero Kempbelo) skundus dėl reportažo, kuriame vyriausybė įtarta "pagražinusi" dosjė teiginius.
G. Dyke'o teigimu, kaip jam dabar atrodo, A. Campbello laišką vertėjo nusiųsti BBC nusiskundimų tyrimo skyriui, kad jis būtų nuodugniai ištirtas, o ne vadybininkams skubiai priimti sprendimą.
Tačiau, anot G. Dyke'o, naujienų vadovai jautė turį kažkaip reaguoti, kai A. Campbellas pradėjo "precedento neturintį" puolimą, apkaltinę BBC šališkumu apžvelgiant visus karo Irake įvykius.
G. Dyke'as taip pat kritikavo laidos "Today" žurnalistą Andrew Gilliganą (Endrių Giliganą), kad jis nusiuntė elektroninį laišką parlamentarui iš Bendruomenių rūmų komisijos, tiriančios reportažus apie Irako dosjė, ir jame nurodė, jog kolegos parengto reportažo šaltinis yra dr. D. Kelly.
BBC vadovas sakė: "Tokių elektroninių laiškų nederėtų siuntinėti komiteto nariams [...]. Tuo metu jam neturėjo būti žinoma apie (laidos "Newsnight" korespondentės Susan) Watts (Siuzan Vats) šaltinį ir tuo labiau nederėjo siųsti tokių laiškų".
G. Dyke'as taip pat pripažino, kad gynė reportažą, nežinodamas apie vienos transliacijos metu pareikštų teiginių formuluotes bei elektroninį laišką, kuriame vienas "Today" redaktorių Kevinas Marshas (Kevinas Maršas) jas pavadino "klaidingomis".
"Reuters"-BNS
