Britų taryba (BT), prieš 70 metų įkurta nevyriausybinė organizacija, gavo galingą smūgį Rusijoje. Jos skyriai Sankt Peterburge ir Jekaterinburge buvo uždaryti, o darbuotojai, daugiausia vietos specialistai, atleisti. Pretekstas – neaiškus BT padalinių teisinis statusas ir mokesčių pažeidimai. Dar daugiau: padalinių darbuotojai buvo kvočiami šių miestų mokesčių inspekcijose ir net saugumo darbuotojų. Kaip Stalino laikais, į jų butus net nakties metu ateidavo pareigūnai ir juos išsivesdavo „pokalbiams“.
Apžvalgininkai pradėjo kalbėti net apie Didžiosios Britanijos ir Rusijos santykių nutraukimą. Kol kas taip neatsitiko, tačiau jų krizė gilėja.
Pagrindinė – kultūrinė misija
Britų taryba buvo įkurta 1934 metais kaip atsvara nacistinei propagandai, užplūdusiai britų salyną, kaip ir visą Europą ir pasaulį, iš Berlyno. Dabar jos skyriai veikia 109 šalyse, taip pat ir Lietuvoje. 1992 m. Maskvoje atidarytas BT informacijos centras, dar po dvejų metų jam suteiktas kultūros centro prie ambasados statusas. Vėliau Rusijoje buvo atidaryta 16 padalinių įvairiuose miestuose – nuo Kaliningrado iki Sočio ir Krasnojarsko. Kasmet BT projektuose Rusijoje dalyvauja apie 400 tūkstančių žmonių.
Štai ką, prieš kelerius metus viešėdamas Lietuvoje, „7 meno dienoms“ sakė Britų tarybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Robinas Bakeris: „Nors Britų taryba dirba visai kitaip nei prieš 70 metų, mūsų filosofija išliko tokia pati. Britų taryba įsikūrė kaip atsakas totalitarinei fašizmo propagandai, kuri iškraipė tikrovę vaizduodama fašistinę Vokietiją ir Italiją kaip nuostabias šalis. Britų tarybą įkūrę žmonės nusprendė reaguoti. Nacistinė propaganda skleidė fašistinį požiūrį, o mes turėjome propaguoti demokratines vertybes. Todėl buvo įkurta nuo valstybės kontrolės nepriklausoma organizacija, siekusi dialogo, abipusės naudos ir partnerystės. Mūsų pirmasis moto buvo „Tiesa triumfuos“. Buvo skleidžiama ne valstybės politika, o Britanijos žmonių įkūnytos vertybės.“
Britų tarybos veiklą savo interviu R. Bakeris skirsto į kelis periodus: 1934–1945 m., kai fašizmas kėlė grėsmę visuotinai pripažintoms vertybėms ir gyvenimo būdui; 1947–1991 m., kai grėsė totalitarinis komunizmas; 1991–2001 m., įvykus daugeliui svarbių politinių pasikeitimų, ypač Baltijos šalyse. Galėjo kilti klausimas: ar reikalinga Britų taryba, jei nebeliko išorinės grėsmės? Tačiau niekam tokia mintis nekilo, nes užtikrinti dialogą visada svarbu.
Keičiasi veiklos kryptys
Tačiau po 2001 m. rugsėjo 11-osios iškilo nauja grėsmė. Tai buvo ne ideologinė, o kultūrinė grėsmė. Šie įvykiai parodė, kad kultūrinė izoliacija ir priešiškumas ne mažiau pavojingi pasaulio tvarkai. Britų tarybos vadovo pavaduotojas mano, kad kultūrinių ryšių organizacijos vaidmuo yra skatinti dialogą ir sukurti sąlygas žmonėms kalbėti apie savo skirtumus. Nebūtina vieningai sutarti, nes kai kurios kultūrinės pozicijos taip nutolusios, kad bendrą nuomonę rasti neįmanoma. Tačiau ne tai svarbiausia. Skirtumai nėra grėsmingi. Pavojų kelia nesupratimas ir iš jo kylanti neapykanta, baimė. Dabartinis etapas Britų tarybai visame pasaulyje labai svarbus. Tai ne politinis, ne ekonominis ir net iš esmės ne karinis konfliktas. Tai kultūrinio dialogo krizė.
Jo žodžiams pritaria BT skyriaus Lietuvoje direktorė Lina Balėnaitė. Ji tvirtina, kad, priešingai negu Rusijoje, mūsų šalyje Britų taryba puikiai sutaria su vietos valdžia ir politikais, kartu su visuomene įgyvendina daugybę kalbos ir kultūros projektų. Pastaruoju metu, ypač po Rugsėjo 11-osios išpuolio Amerikoje, koreguojamos BT veiklos kryptys. Jų esmė – daugiatautis dialogas, tolerancijos ugdymas, įvairių kultūrų – krikščioniškųjų ir islamiškųjų – suartinimas. „Ypač gerai mus supranta Lietuvos regionuose, nedideliuose provincijos miesteliuose“, – džiaugėsi L. Balėnaitė, duodama interviu „Žinių radijui“.
Tikrosios spaudimo priežastys
Bet grįžkime į Rusiją.
Maskva neslepia, kad sprendimą uždaryti BT skyrius lėmė keletas priežasčių. Visos jos atsiradusios dėl Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykių pablogėjimo nužudžius buvusį KGB bendradarbį Aleksandrą Litvinenką. Londonas pareikalavo išduoti vieną įtariamųjų – taip pat buvusį sovietinio saugumo bendradarbį ir nužudytojo kolegą Andrejų Lugovojų. Maskvai atsisakius tai padaryti, Londonas nutraukė bendradarbiavimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis terorizmo prevencijos srityje.
Visą šią krizės priežasčių grandinę atskleidė ne kas kitas, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurio duktė, beje, BT tarpininkaujant, taip pat mokėsi Londone. Jis nurodė, kad represijos prieš Britų tarybos padalinius susijusios su Londono „diskriminaciniais reikalavimais“ išduoti A. Lugovojų. Londonas tas sąsajas neigia, nes čia esą negali būti jokios politikos. Tačiau Londonas pareiškė, kad atsakymo nereikės ilgai laukti: iš Didžiosios Britanijos bus išsiųsti 34 rusų diplomatai. Rusijos URM atstovas A. Krivcovas tuomet pagrasino: „Londonui reikėtų galvoti ne apie adekvačias priemones, o apie dvišalių santykių peržiūrėjimą.“
Įdomią versiją laikraščio „The Independent“ puslapiuose pateikė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Maskvoje Roderickas Brightwhite‘as. Jis mano, kad Vladimiras Putinas savo spaudimu Britų tarybai nori primesti įpėdiniui Dmitrijui Medvedevui antivakarietišką kursą.
Ar šie nesutarimai peraugs į tarptautinį skandalą? Atrodo, taip. Pirmadienį Strasbūre prasidėjusi ETPA žiemos sesija svarstys Britų tarybos uždarymo padarinius situacijai Europoje. Laikraštis „The Guardian“ rašo: „britų diplomatai konsultuojasi su sąjungininkais Europoje ir JAV, norėdami išsiaiškinti atsakomąsias priemones. Londonas gali kartu su Lenkija ir Lietuva užblokuoti naujo Rusijos ir ES susitarimo dėl partnerystės pasirašymą, ir ši sutartis turės reikšmės kuriant laisvąją prekybos zoną su Rusija.“
Kitaip sakant, SSRS teisių perėmėja Rusija neperėmė tos karo metų sąjungininkų dvasios, kai koalicijoje su Amerika ir Didžiąja Britanija atrėmė fašistinės Vokietijos karinės mašinos ir propagandos smūgius.
Ar Europą gali suvienyti tik karo grėsmė? Atrodo, taip. Iš pradžių – šaltojo karo.
