Algirdas Acus, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Jungtinės Karalystės specialiosios tarnybos ieško santūrių žmonių, kurie moka rusiškai, ir per metus žada apie 40 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą.
Darbą siūlo Vyriausybės informacijos štabas ir penktasis bei šeštasis karinės žvalgybos skyriai, geriau žinomi kaip tiesiog slaptoji britų tarnyba. Ji ieško atidžių darbuotojų, kurie galėtų versti ir nagrinėti šaltinius rusų kalba, tai būtų pareigūnų perimti slapti dokumentai ar pokalbiai.
Darbo vieta – Čeltname ir Londone, pagrindinė užduotis – pirmiausia susigaudyti, ką Rusijos šnipai išdarinėja pačiame Londone, tačiau svarbu suprasti ir tolimoje Rusijoje vykstančius procesus.
Skeptikai perskaitę tokį skelbimą britų slaptąsias tarnybas pašiepia – nejaugi rusakalbių žvalgybai rasti taip sunku, kad net prireikė viešo konkurso? Kritikai sako – skelbimas rodo, kad britai po šaltojo karo visai pamiršo Rusiją.
Praėjusių metų vasarą britų dienraštis „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais žvalgyboje, rašė, kad tarnybos dėl specialistų trūkumo iš paskutiniųjų į darbą bando grąžinti veteranus rusakalbius, nors jie jau skaičiuoja septintą dešimtį. Taip nutiko, nes po rugsėjo vienuoliktosios britai labiau ieškojo arabiškai mokančių žvalgų. Taupydami lėšas jie atleido daugybę rusiškai kalbančių pareigūnų. Prieš penkerius metus nuvertinusi Rusijos grėsmę vyriausybė net visai išformavo slaptą Rusijos ir Rytų Europos studijų centrą Šrivename.
Todėl dabar skubiai reikia naujos rusakalbių žvalgų kartos. Tačiau britai neskuba, jie įspėja, kad rinksis tik turinčius Didžiosios Britanijos pilietybę, o atranka truks iki devynių mėnesių. Apie dalyvavimą prasitarti galima tik šeimos nariams. Su sąlyga – jeigu ir jie britai.
Žvalgyba renkasi atsargiai, nes Rusijai atranka puiki proga įkišti savo žmones. Analitikai, pavyzdžiui Andrew Foxallas, įspėja, kad svarbiausiose Londono institucijose jau ir taip knibždėte knibžda Rusijos agentų.
Bene geriausias jų veiklos simbolis – Vladimiro Putino kritiko ir buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nužudymas radioaktyviuoju poloniu prieš beveik dešimtmetį.
A. Litvinenka dirbo britų slaptosioms tarnyboms. Kai kurie britų pareigūnai šį išpuolį net vadina Rusijos branduoliniu terorizmu pačių britų gatvėse. Dabar vyksta viešas nusikaltimo nagrinėjimas.
„Bus apnuoginti intymūs santykiai, kurie užmezgę tarp Kremliaus ir po pasaulį pasklidusių organizuotų Rusijos nusikaltėlių. Jų tarpusavio ryšiai tokie artimi, kad abiejų pusių neverta net skirti, – britų parlamente sakė A. Litvinenkos šeimos advokatas Benas Emersonas. – Per šį tyrimą įrodymai atskleis pritrenkiamą tiesą. Kremlius tiesiogiai valdo didžiulę dalį organizuotų nusikaltėlių. Vladimiro Putino Rusija yra valstybė-mafija“.
Tačiau kai kurie istorikai sako, kad britai žvalgyboje rusams nusileidžia jau seniai – nuo šaltojo karo pradžios.
Per antrąjį pasaulinį karą britai esą buvo puikūs žvalgai. Tarp istorikų net šmaikštaujama, kad sąjungininkai laimėjo dėl rusų kraujo, amerikiečių plieno, bet svarbiausia – dėl britų žvalgų, puikiai numačiusių daugelį nacių žingsnių. Tačiau Maskvoje britai agentų įtvirtinti taip ir nesugebėjo, nors komunistų pavojų suprato geriau nei amerikiečiai ir iš anksto ruošėsi galimam karui su sovietais.
Didžiausia britų klaida – jie nesuprato, kokiu mastu sovietų agentai persmelkę pačias britų slaptąsias tarnybas. Istorikas Stephenas Dorrilas aprašo daugybę per šaltąjį karą žlugusių britų operacijų, nes apie jas jau žinojo sovietai, jų agentai net prisidėdavo prie operacijų planavimo. Pavyzdžiui, sovietai, apsimesdami lenkų pasipriešinimo „Laisvė ir nepriklausomybė“ judėjimu, sugebėjo iš britų gauti pogrindžiui skirtos paramos už milijonus dolerių.
Pagrindinė sovietų atrama Londone buvo vadinamasis Kembridžo penketukas su ponu Kimu Philby priešaky. Sovietai šiuos agentus užverbavo Kembridžo universitete, vėliau jie užėmė Aukštus postus slaptosiose tarnybose, K. Philby net vadovavo antisovietiniam padaliniui ir organizavo nesėkmei pasmerktas operacijas.
KGB archyvus nutekinęs Vasilijus Mitrochinas leido suprasti, kad rusai kai kuriuos penketuko narius laikė beviltiškais girtuokliais, kurie nuolat rizikavo išsiduoti, paslaptis pasakojo net meilužėms, bet britams vis tiek prireikė kelerių metų, kad susigaudytų. Dabar jie tikisi surinkti atidesnę naujų žvalgų kartą.
