Žalia šviesa jam buvo uždegta po ne vieną savaitę trukusių debatų ir vyriausybės patirto skaudaus pralaimėjimo.
Dabar šio teisės akto, numatančio panaikinti Europos Sąjungos teisės viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu, svarstymo imsis aukštieji parlamento rūmai, kur dėl jo taip pat turėtų užvirti įnirtingas mūšis.
Bendruomenių Rūmuose už šį įstatymo projektą per balsavimą pasisakė 324 parlamentarai, prieš buvo 295 deputatai.
ES (Išstojimo) bilis turi panaikinti 1972 metais priimtą įstatymą, pagal kurį Didžioji Britanija tapo ES nare, ir perkelti visas esamas Briuselio taisykles į Jungtinės Karalystės teisyną.
„Šis įstatymo projektas būtinas šaliai ruošiantis istoriniam pasitraukimui iš Europos Sąjungos“, – prieš balsavimą parlamentarams sakė „Brexit“ sekretorius Davidas Davisas (Deividas Deivisas).
„Jis užtikrins, kad nuo pirmos dienos mes turėsime veiksmingą teisyną, o išstojimas, prižiūrint šiai vyriausybei, bus sklandus ir tvarkingas, kaip to nori žmonės ir verslas visoje Jungtinėje Karalystėje“, – pažymėjo jis.
Tačiau tikėtina, kad nerenkami Lordų Rūmai, šio teisės akto svarstymą pradėsiantys sausio 30 dieną, sieks papildomų jo pakeitimų, o ministrai toliau susidurs su pusiau autonominių Škotijos ir Velso administracijų pasipriešinimu.
Šis bilis yra vienas iš kelių, kurių priėmimą turi užsitikrinti ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) mažumos vyriausybė, kad parengtų šalį 2019 metų kovą numatytam išstojimui iš Bendrijos.
Priešaky – sunkūs mūšiai
Parlamentarai pateikė daugiau nei pusę tūkstančio pataisų šiam įstatymo projektui, kurį svarstydami praleido daugiau nei 80 valandų. D. Davisas sakė, kad teisės aktas į Lordų Rūmus keliauja „geresnės būklės“.
Tačiau didžiausios opozicinės Leiboristų partijos atstovas „Brexit“ klausimais Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) sakė, kad ministrai ignoravo leiboristų būgštavimus, ir bilis „vis dar neatitinka savo tikslo“.
Didžiausią nepasitenkinimą opozicijai kelia platūs įgaliojimai keisti ES reglamentus, kai jie bus perkelti į nacionalinį teisyną, sankcionuoti bet kokį „Brexit“ susitarimą su bloku.
Vienuolika Th. May Konservatorių partijos narių praėjusį mėnesį perėjo į opozicijos stovyklą ir padėjo pasiekti, kad būtų priimta pataisa, užtikrinsianti parlamentui teisę balsuoti dėl galutinės išstojimo sutarties.
Bijodama patirti dar vieną pralaimėjimą, vyriausybė nusileido ir sutiko, kad parlamentarams būtų suteikta teisė keisti „Brexit“ datą ir laiką, jei derybos su ES užsitęstų. Įstatymo projekte numatyta išstojimo data ir laikas – 2019 metų kovo 29 diena, 23 val. Grinvičo laiku.
Tačiau torių parlamentaras ir griežtas eurofilas Kennethas Clarke'as (Kenetas Klarkas) pareiškė, jog tai, kaip su šiuo įstatymo projektu elgiasi parlamentas, yra „apgailėtina“. Jis išreiškė viltį, kad Lordų Rūmai padarys „daugybę šio teisės akto pakeitimų“.
Dauguma perų yra griežtai proeuropinių pažiūrų, tačiau jie negali pamiršti, jog Lordų Rūmų pagrindinis uždavinys yra nuodugniai išnagrinėti, o ne blokuoti teisės aktus.
Leiboristų stovyklos šaltinis Lordų Rūmuose naujienų agentūrai AFP sakė, kad ateinančiais mėnesiais dėl konstitucinių klausimų virs „įnirtingi mūšiai“.
„Anuliuoti tai, ką padarėme mes“
Škotijos nacionalinė partija (SNP) iki paskutinės minutės stengėsi sutrukdyti Bendruomenių Rūmams priimti šį teisės aktą, pagal kurį atsakomybė už politikos formavimą šiame pusiau autonominiame Jungtinės Karalystės regione iš Briuselio sugrįš Londonui, o ne vietos administracijai Edinburge.
SNP parlamentaras Ianas Blackfordas (Ijanas Blekfordas) įspėjo vyriausybę, kad jos planai, taip pat sulaukę pasipriešinimo Velse, gali išprovokuoti „konstitucinę krizę“.
Per trečiadienį Bendruomenių Rūmuose vykusius paskutinius debatus dėl šio įstatymo projekto kiti proeuropinių pažiūrų deputatai nepraleido progos sukritikuoti vyriausybės „Brexit“ strategiją.
Justine Greening (Džastin Grining), šį mėnesį atsistatydinusi iš švietimo sekretorės posto, įspėjo, kad jei jauni žmonės nusivils „Brexit“, jie gali pamėginti „pagerinti ar anuliuoti tai, ką padarėme mes“.
„Širdys vis dar atviros“
Gruodį pagaliau pasiekusi susitarimą su ES svarbiausiais atsiskyrimo klausimais, šį mėnesį Jungtinė Karalystė ruošiasi pradėti derybas su Bendrija dėl pereinamojo laikotarpio, o vėliau – dėl būsimų santykių.
Th. May nori, kad Britanija paliktų ES bendrąją rinką ir muitų sąjungą bei susitartų dėl naujos ekonominės partnerystės su Bendrija. Tačiau kritikai įspėja, kad jos lūkesčiai nerealūs.
Vienas aktyviausių „Brexit“ šalininkų, buvęs Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas), užsiminė apie galimybę organizuoti antrą referendumą dėl šalies narystės ES, kad būtų nutildyti visi kritikai.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas į tai atsakė, kad „mūsų širdys vis dar atviros“, jei Britanija apsigalvotų. Panašią poziciją išsakė ir Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) .
Tačiau Th. May atstovė spaudai trečiadienį konstatavo: „Mes paliekame Europos Sąjungą“.
