Didžiosios Britanijos tyrėjai yra įsitikinę, jog žino, kas nunuodijo buvusį Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoją Aleksandrą Litvinenką, pirmadienį rašo britų laikraštis "Daily Mirror".
Bulvarinio dienraščio duomenimis, įtariamuosius Britanijos tyrėjai apklausė Maskvoje prieš Kalėdas. Tačiau, pažymi laikraštis, Rusijos valdžia vargu ar išduos šiuos asmenis britų teisėsaugai.
"Jie prisipažino, kad susitikinėjo su Litvinenka Londone, bet atmetė, kad yra susiję su nužudymu. Policija perduos į prokuratūrą bylą, kurioje bus nurodytos šių dviejų asmenų pavardės", - rašo "Daily Mirror".
Laikraštis cituoja vieno Skotland Jardo atstovo, kuris pageidavo neskelbti savo pavardės, žodžius: "Esame šimtu procentų tikri dėl to, kas vadovavo apnuodijimui, kur ir kaip".
"Abu šie žmonės tvirtina, kad patys buvo užkrėsti ir yra sąmokslo aukos. Maskvoje taip pat manoma, kad mes atkreipėme dėmesį ne į tuos žmones", - sakė jis.
Buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojas A.Litvinenka mirė lapkritį nunuodytas stipriai veikiančiu radioaktyviu poloniu-210".
Tuo tarpu vokiečių žurnalas "Focus" su A.Litvinenkos nunuodijimu susiejo paslaptingą rusų diplomato mirtį Britanijos sostinėje.
Pasak "Focus", dvi dienos iki A.Litvinenkos apnuodijimo Londone paslaptingomis aplinkybėmis mirė Rusijos diplomatas, kuris ketino ateiti į susitikimą su A.Litvinenka ir konsultantu italu Mario Scaramella (Marijumi Skaramela).
Kaip sekmadienį pranešama šio leidinio naujienų svetainėje, 2006 metų spalio 30 dieną Londone mirė Igoris Ponomariovas, Rusijos atstovas Tarptautinėje jūrų organizacijoje (International Maritime Organization, IMO).
41-erių metų diplomatas, būdamos operos teatre, staiga pasijuto blogai. I.Ponomariovą ištiko stiprus troškulio priepuolis, ir per trumpą laiką išgėręs kelis litrus vandens, jis mirė.
Po to diplomato kūnas buvo skubiai išgabentas iš Londono į Maskvą. Skrodimas nebuvo padarytas ir buvo pasakyta, kad oficiali mirties priežastis - infarktas.
Tačiau, kaip žurnalui sakė Vokietijos kardiologų draugijos darbuotojas Dietrichas Andresenas (Dytrichas Andresenas), infarkto ištikti ligoniai paprastai nejaučia troškulio.
Kita žurnalistų apklausta ekspertė Gabrijela Gerber-Zupan (Gabrijela Gerber-Cupan) iš Miuncheno toksikologinės pagalbos tarnybos, pažymėjo, kad stiprų troškulį sukelia, be kita ko, talis - nuodinga medžiaga, kuria, kaip buvo manyta iš pradžių, buvo nunuodytas Aleksandras Litvinenka.
I.Ponomariovo giminaičiai taip pat sieja jo mirtį su šiuo atveju.
Skotland Jardas nesiėmė jokių žingsnių dėl diplomato mirties. Kaip pareiškė britų policijos atstovai, baudžiamoji byla nebuvo pradėta, nes niekas nesikreipė, kad ji būtų iškelta, taip pat nebuvo smurtinės mirties požymių.
Tarptautinės jūrų organizacijos svetainėje paskelbtame nekrologe pažymima, kad I.Ponomariovo mirtis buvo "netikėta, įvyko ne laiku ir buvo neteisinga", bet apie jos priežastis nieko nesakoma.
Baigęs Sankt Peterburgo valstybinį jūrų technikos universitetą I.Ponomariovas 1988-2003 metais dirbo Rusijos laivininkystės registre, nuo 1999 metų - buvo jo viceprezidentas. Nuo 2003 metų I.Ponomariovas buvo Rusijos nuolatinis atstovas Tarptautinėje jūrų organizacijoje. Be to, jis buvo Tarptautinės klasifikavimo draugijų asociacijos narys, o nuo 2001 iki 2002 metų buvo jos pirmininkas.
Lapkričio 1 dieną A.Litvinenka ir M.Scaramella pietavo Londone sušių užkandinėje "Itsu", o lapkričio 23 dieną buvęs FST darbuotojas mirė. Buvo pranešta, kad italo organizme taip pat rasta polonio pėdsakų, bet gydytojai nustatė, kad pavojaus M.Scaramellos gyvybei nėra, gruodžio pradžioje išrašė jį iš ligoninės.
