Europos Sąjungos šalys nusprendė atriekti 150 milijardų eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Šie pinigai bus skirti valstybėms, kurios šiuo metu ieško būdų išlipti iš gilių skolų. Britai programoje dalyvauti atsisakė, nors iš jų buvo tikimasi apie 50 milijardų eurų indėlio.
Sutelkti biudžeto išteklius ir paremti TVF nusprendė eurozonai priklausančios valstybės, tarp jų – Vokietija bei sunkius laikus išgyvenančios Italija ir Ispanija bei kelios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės.
Savo ruožtu Jungtinė Karalystė nusprendė nedalyvauti eurozonos paramos projekte. Dėl šios priežasties Europos sąjungos finansų vadovai nepasieks planuotos 200 milijardų eurų sumos. Tačiau britų vyriausybė pareiškė pageidavimą, kad jeigu didinamos įmokos Tarptautiniam valiutos fondui, jos turėtų būti didinamos atitinkamai visoms G20 valstybėms. G20 sudaro Europos Sąjungos šalys, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ir tokios šalys kaip Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Indija, Indonezija, Japonija, Meksika, Rusija, Saudo Arabija, Pietų Afrikos respublika, Korėjos Respublika ir Turkija.
Jungtinės Karalystės valstybės iždo kancleris George'as Osbornas pareiškė, kad britai visuomet pasiruošę svarstyti šalies indėlį į TVF, tačiau nederėtų pamiršti, kad tai globalių susitarimų objektas.
Šį pranešimą BBC Europos korespondentas Chrisas Morrisas aiškina teigdamas, kad britų vyriausybė savo elgesiu pabrėžtinai primena, kad Tarptautinio valiutos fondo veiklos tikslas yra remti šalis, o ne jų valiutas.
Tačiau, pasak C.Morriso, neabejotina, kad daugelis šį Londono gestą perskaitys kaip solidarumo trūkumą, kai eurozonos šalys ilgus mėnesius iš paskutiniųjų grumiasi bandydamos išlipti iš ekonominės krizės.
Tarptautinės finansinės pagalbos buvusios priverstos kreiptis Graikija ir Airija šįsyk programoje nedalyvavo. Didžiausio finansinio indėlio sulaukta iš Vokietijos ir Ispanijos. Paramos sulaukta ir iš eurozonai nepriklausančių Lenkijos, Danijos, Švedijos ir Čekijos.
Apie susitarimą buvo prabilta tik tuomet, kai Europos Centrinio Banko prezidentas Mario Draghi paskelbė pranešimą, kad jis nė neabejojąs eurozonos išlikimu. Nepaisant to, jis pabrėžė, kad esama grėsmės, kad eurozona liks nestabili ir kad blogiausiu atveju viskas baigtųsi visuotine recesija.
