Kaip supranta „The Times“, migrantai bus nuskraidinti į šią nedidelę Afrikos šalį, kol Jungtinėje Karalystėje bus svarstomas jų prašymas suteikti prieglobstį. Išlaidas finansuos Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojai ir tikėtina, kad jos sieks tūkstančius svarų vienam asmeniui. Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel ostinėje Kigalyje pasirašė susitarimą dėl migracijos ir ekonominės plėtros partnerystės.
Iš šalies bus išsiunčiami tik prieglobsčio prašantys vyrai, nes Vidaus reikalų ministerija mano, kad jie labiausiai linkę būti ekonominiais migrantais.
Prieglobsčio prašytojai, kuriems bus leidžiama likti Jungtinėje Karalystėje, kol nagrinėjamas jų prašymas, bus laikomi griežtesniuose, graikiško tipo priėmimo centruose. Pirmasis bus atidarytas Lintone prie Ouse, Šiaurės Jorkšyre, kur žmonės turės paklusti griežtoms taisyklėms arba neteks teisės prašyti prieglobsčio. P. Patel pernai lankėsi Graikijos Samo saloje ir stebėjo, kaip veikia Europos Sąjungos remiami centrai.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas perspėja, kad nesiėmus veiksmų, Lamanše nuskęs dar daugiau žmonių.
Oficialios statistikos duomenimis, absoliuti dauguma iš 28 526 migrantų, pernai mažais laivais kirtusių Lamanšą, buvo vyrai. Septyni iš dešimties buvo vieniši.
Jei susitarimas pasiteisins, Britanija planuoja padidinti mokėjimus Ruandai. Manoma, kad vyriausybė derasi ir su kitomis šalimis bei tikisi, kad jos paseks Ruandos pavyzdžiu.
Balandžio 13 dieną mažais laivais į Jungtinę Karalystę atplaukė daugiau nei 600 migrantų, tai šių metų rekordas, per kurį bendras atvykėlių skaičius išaugo iki daugiau nei 5000.
Daugiau nei pusė prašymų suteikti prieglobstį, pirminiais duomenimis, buvo pripažinti galiojančiais ir išduoti praėjusiais metais.
Susitarimas su Ruanda taip pat vertinamas kaip nauja ekonominės partnerystės forma. Manoma, kad prezidentas Kagame norėjo susitarti, nes galimybė priimti Didžiosios Britanijos ekonominius migrantus galėtų padėti pakeisti jaunų vyrų išvykimo iš Afrikos tendenciją. Vyriausybės šaltinis teigė, kad į Ruandą perkelti migrantai galėtų „pradėti savo gyvenimą iš naujo“.
Didžiosios Britanijos vyriausybė tikisi, kad šis susitarimas pamažu sumažins prieglobsčio sistemos išlaidas, kurios pasiekė 1,5 mlrd. svarų per metus dėl didėjančio migrantų, kertančių Lamanšo sąsiaurį, skaičiaus, didėjančio prieglobsčio prašymų skaičiaus ir didėjančio viešbučių naudojimo prieglobsčio prašytojams priimti.
25 000 prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas viešbučiuose per dieną kainuoja 3,5 mln. svarų sterlingų, o pernai iš Kabulo evakuotiems afganų pabėgėliams apgyvendinti – 1,5 mln. svarų per dieną. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo viešbučių, taryboms bus siūloma skirti daugiau lėšų būsto paieškai prieglobsčio prašytojams. Šiuo metu 47 proc. vietos valdžios tarybų dalyvauja savanoriškoje migrantų perkėlimo programoje visoje šalyje.
Buvęs torių tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo sekretorius Andrew Mitchellas nepritaria planams gabenti migrantus į užsienį ir sako, kad „būtų daug pigiau kiekvieną iš jų atiduoti į „The Ritz“.
Manoma, kad šie planai sukels teisinių problemų pagal Britanijos įsipareigojimus JT Pabėgėlių konvencijai ir kitiems įstatymams. Pabėgėlių tarybos generalinis direktorius Enveris Solomonas paragino vyriausybę „nedelsiant persvarstyti“ šį „žiaurų ir bjaurų sprendimą“, kuris, pasak jo, „nepadės išspręsti priežasčių, dėl kurių žmonės rizikuoja ir vyksta ieškoti saugumo Jungtinėje Karalystėje“.
Planai bus įgyvendinti per Pilietybės ir sienų apsaugos įstatymą, kuris susilaukė nepritarimo Lordų rūmuose, tačiau kitą mėnesį turėtų sulaukti karališkojo pritarimo.
Istorijos užkulisiai
Nuo tada, kai P. Patel 2019 metų liepą įžengė į Vidaus reikalų ministeriją, ji ir pareigūnai nagrinėja įvairius būdus, kaip kovoti su migracija per Lamanšo sąsiaurį.
Pareigūnams buvo liepta „pakratyti smegenis“. Jie sugalvojo įvairių prieštaringų idėjų, tarp jų – įrengti bangų mašinas, kurios priverstų laivus grįžti į Prancūziją.
Nors daugelis priemonių buvo atmestos, pasiūlymas vertinti prieglobsčio prašytojų prašymus jiems esant užsienio valstybėje išliko. Dauningo gatvė 2020 metų rugsėjį patvirtino svarstanti planus nelegaliai atvykusiems asmenims steigti užjūrio centrus.
Buvo svarstomos įvairios vietos tokiems centrams įkurti, bet kai kurios jų buvo įvertintos kaip netinkamos, o dalį pasiūlymų atmetė potencialios priimančios šalys. Pavyzdžiui, už 4000 mylių nuo Jungtinės Karalystės esanti Dangun žengimo sala buvo atmesta tik praėjusį mėnesį.
Vyriausybė derėjosi su Albanija, bet ši Balkanų šalis pasipiktino „migracijai priešiška Britanija“, kai šis pasiūlymas buvo nutekintas „The Times“.
Panašus scenarijus šiemet susiklostė ir derybose su Gana. Kitos apsvarstytos kryptys buvo Gibraltaras ir Vaito sala. Tačiau Ruanda visada buvo perspektyviausia šalis, su kuria buvo galima susitarti.
Teigiama, kad Rytų Afrikos šalies vyriausybė nerimauja dėl išvykstančių vyrų ir mano, kad galimybė priimti atmestus prieglobsčio prašytojus, iš kurių 70 proc. yra vyrai iki 35 metų, yra būdas pakeisti šią tendenciją.
„The Times“ atskleidė, kad derybos vyko pernai birželį, kai buvo pranešta, kad Danija svarsto panašų susitarimą.
Po beveik metų pasiektas susitarimas. Vyriausybė tikisi, kad susitarimas pasieks du tikslus: atbaidys migrantus kirsti Lamanšo sąsiaurį ir įtikins kitas šalis pasirašyti panašų susitarimą su Jungtine Karalyste.
P. Patel tikisi nukopijuoti Australijos modelį. Ši šalis prieglobsčio prašytojų prašymus vertina saloje, esančioje beveik 3000 mylių nuo Australijos.
Nuo tada, kai Tony Abbottas, tuometinis Australijos ministras pirmininkas, 2013 metais pakeitė kovos su laivais atvykstančiais migrantais politiką, jūra atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičius sumažėjo nuo 20 000 iki 160 per metus. 2015 metais neatvyko nė vienas.
Buvęs Australijos užsienio reikalų ministras ir buvęs vyriausias komisaras Jungtinei Karalystei Alexanderis Downeris lapkritį sakė: „Sustabdėme juos taikydamiesi į kontrabandininkų verslo modelį. Reikia užtikrinti, kad jie negalėtų įvykdyti savo kontrakto dalies pinigus jiems mokantiems žmonėms. Jei jiems nepavyks pasiekti kelionės tikslo, migrantai nustos naudotis šiuo maršrutu.”
Danijos socialdemokratų vadovaujama vyriausybė, pasižyminti viena griežčiausių imigracijos politikų Vakarų Europoje, nuo 2018 metų bando įkurti priėmimo centrą už Europos Sąjungos ribų. Gegužę ji pasirašė susitarimo memorandumą su Ruanda, tačiau susitarimas dar nėra privalomas. Danija teoriškai nuskraidintų į Ruandą beveik visus prieglobsčio prašytojus, kurie kerta jos sienas. Tie, kurių prašymai nebūtų priimti, liktų Ruandoje.
Mainais Danija priėmė 200 migrantų iš pabėgėlių stovyklų Ruandoje ir galėtų sutikti su papildomu kiekiu.
Tačiau tokie sprendimai turi savo kainą. Australijos „ofšoriniuose priėmimo centruose“ nusižudė mažiausiai 10 žmonių, kurie ten buvo laikomi net iki septynerių metų. Du buvo nužudyti. Pagrindinė šios tebegaliojančios politikos esmė – užkirsti kelią apsigyventi Australijoje net ir tiems prieglobsčio prašytojams, kurie pripažįstami tikrais pabėgėliais.
