„Apie siekį pažeidinėti žmogaus teises ir laisves nėra nė kalbos. Ta, informacija, kuri būti surenkama, ji bet kokiu atveju būtų pristatyta, tikrinama ir svarstoma pačią pirmą akimirką, kai turime galimybę susitikti su teisėju ir aptarti esamą situaciją“, – ketvirtadienį per Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdį sakė jis.
„Labai išskirtiniai atvejai, bet tai mums gali kainuoti laiką, mūsų reakciją, gebėjimą užkardyti procesus, galbūt balansuojat tarp žmogaus teisių ir laisvių bei pasekmių. Praleista situacija gali būti nedovanotina, su didesnėmis pasekmėmis“, – kalbėjo R. Bridikis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusių savaitę registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti žvalgybai pradėti su asmenų sekimu susijusius veiksmus dar iki kreipimosi į teismą dėl tai leidžiančios sankcijos ir kitaip išplėsti šių institucijų galias.
Žvalgybos įstatymo projekte teigiama, kad iki teismo sprendimo veiksmai būtų pradėti, „kai siekiant užkardyti grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui būtina imtis neatidėliotinų veiksmų“.
Pradėję sekimą, pareigūnai turėtų per 24 valandas kreiptis į teismą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo.
Lietuvoje civilinės ir karinės žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas atlieka Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD).
R. Bridikio teigimu, šis siūlymas gimė iš praktikos, kai susidurta su sunkumus gauti teismo leidimą taikyti vienas ar kitas priemones.
„Savaitgalis, naktis, mums reikia sankcijos, nes žinome, kad viena ar kita forma gali įvykti tai, ko nenorėtume patirti Lietuvos teritorijoje. Asmeniškai skambinu teismo pirmininkui, ieškau jo, nebūtinai jis yra savo vietoje, nes savaitgalis, daug kas turi savo laisvalaikį, bet teisėjas randa laiko, vyksta į teismo rūmus, bando juos atrakinti. Prasideda eilė veiksmų, kurie neturėtų vykti, jeigu turėtume tokią (sekti be teismo leidimo – BNS) galimybę“, – sakė VSD direktoriaus pavaduotojas.
„Tai, ko prašome, nėra iš mūsų noro ar siekio išvengti šiuo metu esančių kontrolės mechanizmų“, – pabrėžė jis.
Kandidatas į VSD vadovus tvirtino, kad siūlomoje pataisoje kalbama tik apie tuos laikotarpius, kai nėra galimybės gauti leidimo sankcionuojamiems veiksmas.
„Trumpam laikui, specifiniams metodams, iki tol, kol atsiranda galimybė patvirtinti sankciją. Jeigu sankcijos negauname, gesiname visus savo veiksmus, uždarome, naikiname surinktą informaciją, toliau dirbame darbą, kurį suplanavę“, – aiškino R. Bridikis.
„Čia labai specifinis aspektas tiek laike, tiek sąlygose“, – pridūrė jis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad minėtos pataisos kelia daug klausimų dėl žmogaus teisių ir laisvių suvaržymo ir klausė, ar problemos neišspręstų budintis teisėjas.
„Šios nuostatos akivaizdžiai kelia klausimų, ar nebūtų paprastesnė alternatyva, bet nesikertanti su žmogaus teisėmis, pavyzdžiui, budintis teisėjas, kuris gali būti nuolat prieinamas 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę ir nereikėtų tuomet sudaryti net teorinės galimybės situacijai, kada Lietuvos pilietis galėtų būti sekamas be reikiamos kontrolės“, – sakė ji.
Anot R. Bridikio, ne kiekvienas teisėjas turi teisę išduoti leidimą žvalgybos institucijai atlikti kokius nors veiksmus.
„Tai yra specifinė teisėjų grupė, kuri tai daro, tai nėra tie teisėjai, kurie budi“, – tvirtino jis ir sakė negalįs detaliau paaiškinti viešame posėdyje.
R. Bridikis priminė, kad jų prašoma galimybė jau taikoma kriminalinėje žvalgyboje.
Minimi sekimo veiksmai, kurie galėtų būti taikomi iki teismo leidimo, apima pokalbių telefonu klausymąsi ir kitokio susižinojimo fiksavimą, patekimą į būstą, kitas patalpas ar transporto priemones, dokumentų apžiūrą ar paėmimą, finansinių operacijų stebėjimą.
Kaip skelbė BNS, įstatyme siūloma numatyti ir saugiklius, be kita ko, numatančius, kad teisėjui nepatvirtinus nurodytų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, žvalgybos institucija nedelsdama apie tai informuotų žvalgybos kontrolierių ir pateiktų įrodymus, jog neteisėtai surinkta informacija yra sunaikinta.
Projektu taip pat siūloma papildyti žvalgybos sąvoką veikla, kuria siekiama šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.
Žvalgybai taip pat siūloma suteikti naujų įgaliojimų.
Krašto apsaugos ministerija taip pat siūlo įteisinti žvalgybos institucijos užduoties sąvoką. Tai – informacijos rinkimo būdas, formaliai turintis teisės pažeidimo požymių, atliekamas siekiant apginti valstybę nuo pavojų ir grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.
Tokia žvalgybos užduotis galėtų būti vykdoma tik su teismo sankcija.
Be to, siūloma žvalgybai, turint duomenų apie asmens keliamą riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus, atlikti daiktų patikrą ir laikinai juos paimti.
Žvalgybos pareigūnams taip pat būtų galima slapta gauti asmens pirštų antspaudus, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius.
Taip pat – naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus žymėjimo būdus, nesukeliančius pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, skirtus įvairiems objektams žymėti.
Pataisomis siūloma ir įtvirtinti žvalgybos institucijų teisę pasitelkti kriminalinės žvalgybos pareigūnus teikti pagalbą įgyvendinant uždavinius.
