Ministrė pirmininkė jau atlaikė neryžtingą didžiausių ES oponentų – Konservatorių partijos vadinamosios Europos tyrimų grupės (ERG) – bandymą įvykdyti perversmą, bet jei jos susitarimas bus, kaip prognozuojam, atmestas, ji patirs didžiulį spaudimą.
Th. May parlamente turi minimalią persvarą ir opozicinėms partijoms žadant balsuoti prieš susitarimą ji negali sau leisti prarasti daugiau nei kelių savo pačios parlamentarų balsų.
Tačiau apie savo nepritarimą susitarimui jau yra pareiškę maždaug 100 torių ir visą procesą apėmė chaosas, iki šalies išstojimo iš ES likus mažiau nei keturiems mėnesiams.
Parlamentarų susirūpinimą pakurstė vyriausybės vyriausiojo teisininko perspėjimas dėl rizikos, kad Britanija muitų atžvilgiu galėtų neribotam laikui įstrigti neparankioje padėtyje, o Šiaurės Airija faktiškai būtų atskiras ekonominis darinys.
Th. May stengėsi palenkti juos savo pusėn ir trečiadienį pripažino kolegų konservatorių „susirūpinimą“.
„Toliau dėl to klausausi kolegų ir svarstau kelią į priekį“, – parlamentarams sakė ji.
„Brexit“ šalininkams, regis, taip pat nepadarė įspūdžio jos perspėjimai, kad jei jie antradienį balsuos prieš susitarimą, Britanija gali išvis neišstoti iš ES.
„Brexit“ aukščiau visko“
ERG nesurinko 48 parlamentarų laiškų, kurių reikėjo balsavimui dėl nepasitikėjimo inicijuoti, bet po Th. May pralaimėjimo parlamente kitą savaitę jiems gali sektis geriau.
Ši grupė buvo įsteigta 1993 metais, siekiant priešintis didesnei Britanijos integracijai į Europos Bendriją pagal Mastrichto sutartį.
Daugelis svarbių ERG veikėjų yra to mūšio veteranai, ideologiškai linkę išstoti iš ES kone bet kokia asmenine ar politine kaina. Anuomet jie dėl šio klausimo padėjo išversti iš posto ministrą pirmininką Johną Majorą.
„Jie išstojimą iš Europos Sąjungos iškelia turbūt aukščiau visko, įskaitant partinį lojalumą“, – sakė Nickas Wrightas, ES politikos dėstytojas iš Londono universiteto koledžo.
„Jie tik nori nuvesti mus prie kovo 29-osios, ir jiems nerūpi, kad gali nebūti susitarimo: kai išstosime, būsime išstoję“, – pridūrė jis.
Minimoje grupėje, kurią žurnalistas Timas Shipmanas savo knygoje apie „Brexit“ „All Out War“ praminė „paleoskeptikais“, yra buvęs torių partijos lyderis Iainas Duncanas-Smithas, Bernardas Jenkinas, Owenas Patersonas, Billas Cashas ir Peteris Bone'as.
Jie sudarė 2016 metų referendumo oficialiosios kampanijos už išstojimą stuburą, bet ėmė dažnai konfliktuoti su karingu jos lyderiu Dominicu Cummingsu.
„Jo naratyvas – kad šie euroskeptikai yra visiškai nekompetentingi, o jų įvaizdis – beviltiškas“, – T. Shipmanui sakė B. Jenkinas. Pasak jo, D. Cummingsas manė, kad jie naivūs ir apsėsti „konstitucinių abstrakcijų“.
Vadovavimą 2016-aisiais atkurtai grupei perėmė kitas konservatorių parlamentaras Jacobas Reesas-Moggas. Grupė dėjo lobistines pastangas, kad Britanija susitarimu pasitrauktų iš visų ES institucijų.
Tačiau nesėkmingas jų bandymas nuversti Th. May ir neprofesionali penkių euroskeptikų veteranų – vien vyrų – spaudos konferencija grupės reputacijos nepataisė.
Britanija kaip „de facto kolonija“
Į netaktą linkęs, bet populiarus Borisas Johnsonas, kuris 2016 metais padėjo kampanijai už išstojimą suteikti draugiškesnį veidą, taip pat balsuos prieš susitarimą. Jis protestuodamas prieš Th. May planus anksčiau atsistatydino iš užsienio reikalų sekretoriaus posto.
Antradienį, prasidedant penkias dienas truksiantiems debatams, B. Johnsonas kritikavo „Brexit“ susitarimą ir sakė, kad su juo Britanija taptų ES „de facto kolonija“.
„Tai padažytas ir patinkuotas „pseudoBrexit“, o po maskuote randame tas pačias senas institucijas“, – sakė jis.
Jo kolega „Brexit“ šalininkas Dominicas Raabas Th. May pristačius pasiektą susitarimą taip pat atsistatydino iš „Brexit“ sekretoriaus posto, kaip ir darbo ir pensijų sekretorė Esther McVey. Šie atsistatydinimai parodė, kad lyderei nepritaria ne vien senoji gvardija.
Tačiau būtent „paleoskeptikai“, dešimtmečius praleidę nuošalyje, nuolat pralaimėdavę ir tapę pašaipų taikiniais, labiausiai trokšta bet kokia kaina pagaliau įgyvendinti savą „Brexit“ viziją.
