Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, – pastaraisiais metais iš skandalų neišsivaduojanti Nacionalinė žemės tarnyba nesugeba surinkti informacijos apie likusią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Nors jos pardavimo procesai seniai sustabdyti, iki šiol neatliktas tyrimas, kokie asmenys yra ją išsinuomoję, nežinoma, kada baigsis 25 metų nuomos terminas, neprašoma iš savivaldybių informacijos apie pajamas, kurias valstybė gauna nuomodama visiems šalies piliečiams priklausantį turtą.
Nežiniukų tarnyba
Nepatikėjome, kai Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas pasakė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) nesugeba suskaičiuoti, kiek yra likę laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Įsivaizduokime, į kokią bėdą patektų ūkininkas, jeigu Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) pildydamas dokumentus parašytų, kad nežino, kokio dydžio ūkyje dirba. NMA darbuotojai tokio atvejo neatsimena. Net vadinamieji sofos ūkininkai tiksliai žino, kiek turi žemės, ir suskaičiuoja, kiek jiems priklauso ES ir valstybės paramos.
„Ne kartą teiravomės, tačiau atsakymo iš NŽT nesulaukėme. Būdavo aiškinama, kad vis dar skaičiuojama, kad informacija renkama, tikslinama“, – prisiminė A.Macijauskas.
Gal LGAA pirmininkas perlenkia lazdą? Pasibeldę į NŽT duris „Valstiečių laikraščio“ žurnalistai sužinojo, kad ūkininkas buvo teisus. Akivaizdu, nors neįtikėtina. Pastaraisiais metais skandalais garsėjanti NŽT nežino, kiek liko laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Nežino! Susidarė įspūdis, kad „Valstiečių laikraščio“ žurnalistų klausimai NŽT atstovams buvo netikėti.
Taigi minėta tarnyba tegalėjo pateikti itin skurdžius duomenis: „Lietuvos Respublikos bendrasis laisvas žemės fondas, neišskiriant žemės ūkio paskirties žemės, yra 282 913 hektarų.“ Tarsi pasiteisindami NŽT atstovai patarė išsamesnės informacijos paieškoti Valstybinio žemės fondo 2016 m. ataskaitoje ir padarė dar vieną klaidą, nes sakoma: „Jeigu nežinai, tai nesiūlyk.“ Minėtoje ataskaitoje duomenų apie žemės ūkio paskirties žemę nėra.
Skurdi ataskaita
NŽT kasmet pateikia informaciją, kuria remdamasis joks analitikas negalėtų padaryti išvadų apie valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimo efektyvumą. Pavyzdžiui, metai iš metų NŽT skelbia, kiek žemės ūkio subjektų pageidauja lengvatinėmis ar nelengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Tik tiek.
Tačiau iš šių duomenų negalima daryti jokių išvadų, prognozių, o Seimo nariai bei Vyriausybė negali priimti sprendimo dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ateityje. Deja, NŽT nesugebėjo surinkti ar dėl aplaidumo nerenka duomenų ir apie valstybinę žemę išsinuomojusius asmenis. Nerenkami duomenys ir apie norinčiuosius ją pirkti, o juk tai labai svarbu svarstant apie galimybę išnuomoti ar parduoti likusią valstybinę žemę.
Gal tai ne NŽT reikalas? 2016 m. šios tarnybos ataskaitoje juodu ant balto parašyta, kad viena iš NŽT veiklos sričių – valstybinės žemės pardavimas. Deja, dokumente tepateiktas faktas, kad 2016-aisiais asmenų įmokos į valstybės biudžetą už jiems parduotą visų paskirčių valstybinę žemę sudarė 32,87 mln. eurų.
Iš viso iki 2017 m. sausio 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys iš valstybės įsigijo 345,56 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Ataskaitoje teigiama: „Iki 2017 m. sausio 1 d. buvo likęs nagrinėti 241 asmens prašymas parduoti 561,7 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti kaip parduotini valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai 297,13 ha plote jau buvo suprojektuoti 238 piliečiams.“
Laikinoji tvarka
Verta priminti, kad šiuo metu galioja 2012 m. kovo 16 d. nustatyta supaprastinta valstybinės žemės laikino naudojimo tvarka. Leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, kuris yra tinkamas žemės ūkio veiklai, metams pasibaigus pratęsiamas iš karto, jeigu tokia žemė nėra numatoma grąžinti nuosavybėn, parduoti ar naudoti viešoms reikmėms, o apie negalėjimą pratęsti leidimą asmenys informuojami asmeniškai.
NŽT ataskaitoje teigiama, kad 2016 m. laikinai žemės ūkio paskirties žemę naudojo 28,3 proc. daugiau asmenų nei 2012-aisiais.Tai atsitiktinumas ar tendencija? Tik NŽT galėtų pasakyti, kokias išvadas įmanoma daryti turint tokią informaciją.
Kaip „Valstiečių laikraščiui“ teigė NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė, iki šiol iš viso sudaryta 27 710 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių 64 340 ha (preliminariais duomenimis) nuomoti, iš viso 34 390 sklypų. Tačiau NŽT nesivargino surinkti informacijos apie nuomotojų amžių, kokio dydžio jų ūkiai ir t. t. Vadovaujamasi patarle: „Boba iš ratų – ratams lengviau.“
„NŽT tokių duomenų nerenka“, – rašoma atsakyme „Valstiečių laikraščiui“.
Neturima ir duomenų, kada baigsis 25 m. nuomos terminas, juk ne vienu metu valstybinė žemės ūkio paskirties žemė buvo išnuomota. NŽT atsakymas apstulbino: „Nuo 1991–1992 m., kai jau buvo galima nuomotis žemę, sudaryta įvairios trukmės nuomos sutarčių. Dalies jų galiojimas gali būti pasibaigę, dalies gali netrukus baigtis.“ Ačiū už konkretumą.
Efektas pinigais
NŽT ataskaitoje teigiama, kad 2017-aisiais tarp prioritetų numatyta „siekti, kad NŽT patikėjimo teise valdoma žemė būtų apskaityta tiksliai ir informatyviai, taip pat užtikrinti efektyvų informacijos apie visą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią laisvos žemės fondo žemės valdymą“. Efektyvų! O vienas iš efektyvumo kriterijų, pavyzdžiui, kiek per metus valstybė gauna lėšų už išnuomotą žemę? Neapsirikote – tokių duomenų NŽT irgi nerenka.
Vadovaujamasi kitu posakiu: „Ne mano kiaulės – ne mano pupos.“ Tegul skaičiuoja savivaldybės. Todėl apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomojimo efektyvumą kol kas kalbėti neverta. Vis dėlto galime pabandyti suskaičiuoti, kiek valstybė galėtų surinkti pinigų, jeigu pasiryžtų itin blogai valdomą turtą, t. y. valstybinę žemę, parduoti. Žinoma, skaičiavimas nebus tikslus. Iš viso laisvos valstybinės žemės (įskaitant ir valstybinę žemės ūkio paskirties žemę), NŽT duomenimis, yra 282 913 ha.
LGAA pirmininko A. Macijausko žiniomis, yra apie 200 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Taigi, remdamiesi Lietuvos banko pateikta žemės ūkio paskirties žemės svertine kaina (apie 2 500 eurų už ha), galime suskaičiuoti, kad pardavusi 200 tūkst. ha valstybė gautų daugiau nei 500 mln. eurų. Bet ar verta likusią valstybinę žemę parduoti?
Ką reikėtų daryti?
„LGAA narių nuomonė vieninga – žemė tik tada bus gerai valdoma, prižiūrima ir duos naudos valstybei, jeigu turės tikrus savininkus, – tikino A. Macijauskas ir pridūrė, kad taip mano absoliuti dauguma žemdirbių. – Pardavus žemę iš surinktų lėšų būtų galima finansuoti melioracijos darbus, skirti lėšų Rizikos ar Rezervo fondams, padidinti ES paramos kofinansavimo dalį.“
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Arūnas Svitojus tikino, kad teliko apie 50 tūkst. ha žemės. „Nereikėtų skubėti parduoti. O jeigu jau būtų nutarta parduoti, pirmiausia reikėtų ją pasiūlyti pradedantiesiems ūkininkams ir nedidelių ūkių savininkams“, – sakė jis.
A. Svitojus irgi kritikavo NŽT dėl nesugebėjimo surinkti duomenų apie valstybinę žemę valdančius savininkus: „Neturėdami patikimų duomenų galime padaryti klaidų, todėl ir raginu nepriimti skubotų sprendimų. Pasinaudokime Lenkijos, Vengrijos patirtimi.“
Smulkiojo ūkio savininkas kretingiškis Rimantas Skiparius ragino nedelsti. „Parduokime, bet tik perspektyviems, apie plėtrą galvojantiems nedidelių ūkių savininkams. Ir neplėškime – suteikime galimybę žemę įsigyti išsimokėtinai“, – siūlė jis.
Anykščių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis padarė taiklią išvadą: „Žemę vadiname žemės ūkio paskirties žeme, taigi vien jos pavadinimas sako, kad ji turėtų priklausyti tiems, kas ją dirba. Valstybė tik laimėtų.“
Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pritarė kolegai anykštėnui, tačiau pridūrė, kad nevertėtų puoselėti iliuzijų, jog už parduotą valstybinę žemę gauti pinigai būtų tikslingai investuoti: „Tai būtų tik vienkartinė injekcija. Todėl nesitikėkime, kad šios lėšos galėtų išspręsti melioracijos problemas.“
Kodėl nesiryžtama žemės parduoti? Pasak Seimo KRK nario Juozo Rimkaus, vis dar yra piliečių, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės. Vis dar „keliauja“ vadinamosios išvados žemės nuosavybei atgauti.
„Kodėl valstybė turėtų laukti, kol pabus nuosavybės neskubantys atkurti paveldėtojai?“ – klausė A. Macijauskas.
Šaltinis: valstietis.lt
