„Panevėžio ligoninė ne tik dvigubai permokėjo už skalbimo paslaugą. Ligoninės vadovybės gan savitas požiūris į racionalų lėšų naudojimą, – sako VPT direktorė Diana Vilytė. – Vienur taupoma paslaugų kokybės gerinimo ar darbuotojų algų sąskaita, kitur – išlaidaujama. Mūsų skaičiavimais, šis žaidimas tiekėjų kainomis ir tūkstantinėmis kompensacijomis mokesčių mokėtojams kainavo 71 tūkstantį eurų“.
Ligoninė bendrovei turės sumokėti 33 tūkst. eurų
Tarnyba nustatė, kad Panevėžio ligoninė iš bendrovės „Kagris“ skalbimo paslaugas nusipirko už 0,79 Eur/kg, kai prieš tai galiojusioje sutartyje su bendrove „Šiaulių skalbykla“ pastaroji ligoninei turėjo skalbti už 0,40 Eur/kg. VPT pateikiamais duomenimis, Respublikinė Panevėžio ligoninė skalbimo paslaugas iš „Kagrio“ pirko jau ne pirmą kartą: nuo 2004-ųjų sudarytos septynios sutartys. Įkainiai jose svyruoja nuo 0,72 Eur/kg iki 0,82 Eur/kg.
Kaip pažymi VPT, ligoninė sutartį su „Šiaulių skalbykla“ vienašališkai nutraukė, o kai ji dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo kreipėsi į teismą – bylą baigė taikos sutartimi, ligoninei susitarus išmokėti 5 tūkst. eurų kompensaciją už negautą pelną.
Taikos sutartimi ligoninė taip pat įsipareigojo iki metų pabaigos sumokėti skalbimo paslaugų įmonei skolą už paslaugas, per 28 tūkst. eurų, nurodoma teismo nutartyje.
Ligoninės vadovas nenori gaišti laiko teismuose
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius I.Dorošas BNS teigė, jog sutartis su „Šiaulių skalbykla“ nutraukta, nes paslaugos buvo nekokybiškos, o taikos sutartimi bylą baigti ligoninė sutiko nenorėdama gaišti laiko.
„Su „Šiaulių skalbykla“, kuri eina per CPO, sudaryta taikos sutartis vien dėl to, kad mes netemptumėm laiko dėl paslaugų atlikimo čia ir negaištumėm laiko per teismus. Dėl to mes ir pasirašėm taikos sutartį. Tačiau paslaugos, kurias teikia „Šiaulių skalbykla“ , buvo nekokybiškos, ir dėl to mes nutraukėm su jais paslaugas. Dėl šios priežasties mes kreipėmės į teismą lygiai taip pat, su prašymu atlyginti mums nuostolius, kuriuos patyrė mūsų įstaiga dėl nekokybiško darbo ir dėl negrąžinimo visos dalies mūsų skalbinių“, – sakė I.Dorošas.
VPT paskelbtą informaciją jis pavadino tendencinga, dirbtinai kuriamu ažiotažu.
„Tai ne tik mano vieno nuomonė kaip administracijos atstovo ir direktoriaus, visos mūsų sudarytos komisijos, darbo grupės dirba ne vieną mėnesį taisydami klaidas ir nekokybišką darbą „Šiaulių skalbyklos“, – tvirtino direktorius.
Klausiamas, kodėl tuomet ligoninė sumokėjo kompensaciją bendrovei sudariusi taikos sutartį, o ne laukė teismo sprendimo, I.Dorošas teigė, kad „tai yra laiko gaišimas, tampymas per teismus, kurie tikrai neteikia nei moralinio, nei fizinio malonumo“.
Ligoninės vadovas - įtariamasis keliuose tyrimuose
I.Dorošas yra vienas iš teisiamųjų byloje, kur Panevėžio rajono savivaldybės valdininkai kaltinami piktnaudžiavimu. Bylos duomenimis, savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja I.Dorošui pagelbėjo gauti leidimą medžiams kirsti atgaline data.
Taip pat pernai sausį jam buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tiriant galimai neskaidrų viešųjų pirkimų organizavimą.
Atliekant pastarąjį ikiteisminį tyrimą, ligoninės vadovas I.Dorošas buvo suimtas mėnesiui, vėliau paleistas už užstatą. Taip pat jis teismo nutartimi buvo nušalintas nuo pareigų devyniems mėnesiams.
Byloje dėl galimai neskaidrių Panevėžio ligoninės pirkimų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi įtariamas I.Dorošas taip pat tvirtino nukentėjęs dėl buvusios ligoninės vadovybės veiksmų. „O kuo šis klausimas susijęs su šitu straipsniu? Įtarimai, kaip jūs žinote, perduodami į teismą, ir visus klausimus sprendžia teismas,bet aš matau kai kurių žurnalistų tendenciją kompromituoti toliau sėkmingai įstaigos darbą“, – klausiamas apie įtarimus BNS sakė direktorius.
„Visa eilė sutarčių, kurios buvo sudaromos iki mano atvykimo į įstaigą, yra teisiškai nepagrįstos, su korupcijos prielaida, ir visą šitą informaciją atiduosim, kadangi mes matom, kad nesusišnekam su teisėsauga mūsų regione, mes visa tai atiduosime į Seimo Antikorupcijos komisiją. Tai informacija, einanti nuo 2004 ar 2005 metų, visa eilė sutarčių, byla, kuri šiandien nagrinėjama teisme, buvusios administracijos, tai tas darbas, kurį šiandieną aš dirbu, kaip jūs pasakėt, kaip įtariamasis, sukurtas būtent praeitais darbais buvusios administracijos“, – sakė ligoninės vadovas.
Ligoninės mažesnės, skalbimų daugiau
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamos sutartys rodo, jog 2015–2016 metais skirtingos respublikos lygmens ligoninės, įsigydamos paslaugas savarankiškai, už skalbimo paslaugas mokėjo nuo 0,57 iki 0,79 Eur/kg, skelbia VPT.
Iš viso keturiasdešimt trys ligoninės nuo 2011 metų iki dabar už skalbimo paslaugas tiekėjams sumokėjo 17,8 mln. eurų, tačiau daugiausiai skalbė anaiptol ne didžiausiosios, rodo VPT atlikta specializuoto skalbimo paslaugų tiekimo ligoninėse analizė.
Beveik 30 proc. šios sumos skalbėjams sumokėjo Respublikinės Šiaulių ir Panevėžio ligoninės – atitinkamai 2,17 mln. eurų ir 2,73 mln. eurų. Tuo tarpu kur kas didesnės Kauno klinikos skalbėjams per penkerius metus sumokėjo gerokai mažiau - 1,52 mln. eurų, Santariškių klinikos – 1,4 mln. eurų. VPT analizė rodo, jog ligoninėms teikiamų skalbimo paslaugų įkainiai skiriasi maždaug du kartus. Tai leidžia manyti, jog brangiausiai sumokančios ligoninės pirkdamos skalbimo paslaugas nesudaro galimybių tiekėjams konkuruoti pasiūlymais ir mokesčių mokėtojų pinigus naudoja neracionaliai.
2015–2016 metais pigiausiai už jų paslaugas Lietuvoje moka Kelmės ligoninė – po 0,35 Eur/kg. Ji šią sutartį sudarė per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) – centralizuotą viešųjų pirkimų platformą, sukurtą tam, kad dažniausiai naudojamas prekes ir paslaugas perkančiosios organizacijos galėtų nusipirkti greičiau ir pigiau. Palyginimui, medicinos įstaigos, pirkusios skalbimo paslaugas per CPO, moka vidutiniškai po 0,52 Eur/kg, tuo tarpu savarankiškai pirkimus vykdžiusios ligoninės moka vidutiniškai po 0,68 Eur/kg.
Visgi, kaip pažymi tarnyba, pirkimas per CPO savaime negarantuoja racionalaus lėšų naudojimo, rodo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atvejis. Ji 2015 metais įsigijo skalbimo paslaugų per CPO už 0,46 Eur/kg iš bendrovės „Lindo“, tuo tarpu naujoje, šiemet sudarytoje, sutartyje su tuo pačiu tiekėju numatytas jau beveik dvigubai didesnis įkainis – 0,79 Eur/kg.
VPT duomenimis, per 2011–2015 metų laikotarpį medicinos įstaigos su skalbimu susijusioms paslaugoms kasmet išleido vidutiniškai apie 4 mln. eurų.
