Prieš dešimt metų „Goldman Sachs“ ekonomistas Jimas O'Neillas panaudojo akronimą BRIC apibūdindamas keturias augančias rinkas – Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją, rašo verslo naujienų portalas „Forbes“.
Praėjus dešimtmečiui tapo aišku, kad BRIC valstybės yra tvirčiausios pasaulio superekonomikos. Jei ne šios valstybės, pasaulinis ekonomikos augimas nebūtų toks, koks jis yra dabar.
Kiekviena iš BRIC valstybių turi savo atskirų problemų – nuo blėstančios Kinijos fiksuotų pajamų strategijos iki Indijos politinės korupcijos ir skurdo. Tačiau vienas dalykas, kurio neturi šios valstybės yra nacionalinį BVP viršijanti ir nuolat auganti skola.
Nors politinė vadovybė Kinijoje ir Rusijoje gali būti labiau susijusi ar net autokratinė nei didžiausioje pasaulio demokratijoje – Indijoje – ir net Brazilijoje, tačiau šių šalių vadovai turi mažiausiai vieną bendrą dalyką. Visų šių valstybių lyderiai savo šalių monetarinę ir fiskalinę politiką pakoregavo operatyviau nei jų kolegos iš JAV ir Europos.
Didžiausios politinės batalijos BRIC valstybėse kyla dėl korupcijos ir dėl to, kur investuoti iš naftos gautą turtą. Tuo tarpu JAV ir Europos valstybėse didžiausi politiniai nesutarimai kyla sprendžiant kaip išgelbėti Pietų Europą arba kaip apkarpyti vyriausybės programas pagal ideologinius, o ne ekonominius principus. BRIC valstybės žengia į priekį, o JAV ir Europa yra atsidūrusios savotiškoje nežinioje.
Praėjusią savaitę J. O'Neillas tarptautinės komunikacijų įmonės „Ketchum“ valdomam tinklaraščiui „Modern Russia“ teigė, kad didysis valstybių ketvertas pasiekė daugiau, nei jis prognozavo prieš dešimtmetį.
„Grynasis BRIC valstybių ekonomikos augimas buvo kur kas greitesnis nei aš buvau numatęs, – sakė jis. – Pagal patį optimistiškiausią scenarijų aš įsivaizdavau, kad jos gali išaugti nuo 8 proc. nuo pasaulinio BVP iki beveik 14 proc. Tiesą sakant, jos priartėjo prie 20 proc.“
J. O'Neillas taip pat teigia, kad tokie ekonomistai kaip Paulas Krugmanas, kurie mano, jog Rusija neturėtų būti įtraukta į BRIC valstybių grupę, ne iki galo suprantą pradinę šio junginio koncepciją. Pasak P. Krugmano, Rusija negali būti lyginama su kur kas labiau diversifikuotomis Brazilijos, Indijos ir Kinijos ekonomikomis, kadangi ji yra pernelyg priklausoma nuo energetinių šaltinių, kuriuos pasitelkia federalinio biudžeto balansavimui ir ekonomikos augimo skatinimui.
Vis dėlto, J. O'Neillo manymu, Rusijos ekonomikos augimo aplinka yra kur kas palankesnė nei Indijos. Anot ekonomisto, Rusija turi 140 mln. gyventojų (daugiau nei bet kuri kita Europos valstybė) ir jeigu jai pavyks išvengti rimtesnių krizių bei per artimiausius 20 metų išlaikyti 3-4 proc. ekonomikos augimą, Rusijos ekonomika gali pasiekti ar net aplenkti Vokietijos lygį.
