Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios visi nebyliai nuogąstavo dėl galimo Rusijos dujų kranelio Europai užsukimo. Iš pradžių dėl retorikos, vėliau – dėl sankcijų. Europa gal ir pasiruošusi gyventi be dujų iš Rytų, bet kokį pavyzdį parodys Lietuva?
Šiandien trečdalis Europoje sunaudojamų dujų pumpuojama iš Rusijos, o trečdalis šio tranzito keliauja per Ukrainą. Europai svarbus ne tik šaltinis, bet ir tranzitas, o abiejų faktorių padėtis nėra pati stabiliausia per pastarąjį dešimtmetį.
Didžiausias rūpestis
BBC duomenimis, į 12 ES šalių daugiau nei pusė visų dujų atiteka iš Rusijos, o 4 valstybėse jos sudaro 100 proc. Balandžio pabaigoje prasidėjusios derybos tarp dujotiekių operatorių ir valstybių pareigūnų iš pradžių kėlė nerimo, tačiau šiandien jau tampa aišku, kad Ukraina suka Vakarų link ir bet kokia kaina stengsis įsilieti į Europos dujotiekio sistemą.
Tiesa, reikia nepamiršti, kad nafta atneša pinigus, o dujos – galią. Jei progresuojančios sankcijos galiausiai sulauks ne tik Vladimiro Putino ir kitų valdininkų pašaipų, galima tikėtis, kad Rusija užsuks dujų kranelius į Europą. Vis dėlto rinkos tarpusavyje yra glaudžiai susijusios, o planuotas šūvis į priešą gali pasibaigti šūviu į savo koją.
Abi pusės šiuo klausimu turi daug ką prarasti. Be abejonės, dujos yra labiausiai vertinamas Rusijos eksportas. O Vakarų Europa šiuo ištekliu nenutrūkstamai džiaugėsi net labiausiai įtemptais Šaltojo karo etapais.
Blogiausias scenarijus
Numuštų Ukrainos pajėgų sraigtasparnių fone galima kalbėti ne tik apie politinę dujotiekių atjungimo reikšmę. Ekspertų pastebėjimais, aviacijos civiliai Ukrainos separatistai su lengvais koviniais ginklais sraigtasparnių numušti negalėjo, taigi tai tik patvirtina faktą, kad teritorijoje yra naudojama sunkioji ginkluotė.
Ar tai yra Rusijos pajėgos, belieka tik spėti, tačiau dabar aktualesnis kitas klausimas. Jei Ukraina pereitų nuo tikslinių antiteroristinių operacijų prie stambaus masto kovinių veiksmų, tektų tam tikrose atkarpose uždaryti dujotiekį. Ir tai kol kas šviesiausias variantas, nes, net uždarius jį, išlieka galimybė, kad linija gali būti pažeista ir uždaryta remontui. Galima spekuliuoti tokios nelaimės mastais, tačiau Europa didelio poveikio nepajustų, o Ukrainoje gali pasikartoti Oranžinės revoliucijos pagirios.
Tais metais Rusijai dėl nepalankios Ukrainos politikos apribojus dujų tiekimą, šalies ūkis labai ryškiai sulėtėjo – buvo panašu, kad sustojo Žemė. Tai išprovokavo valdžių pasikeitimą, kurio pasekmes liūdnai stebėjome šių metų vasarį.
Neapmokėtos sąskaitos
Rusija taip pat gali be jokių skrupulų atjungti Ukrainai dujas dėl susidariusios sąskaitos, kurią šiandien didžiajai kaimynei labai paranku prisiminti.
„Šiandien priimame sprendimą, kad „Gazprom“ nereikalaus išankstinio apmokėjimo už balandį. Gegužės 16 diena yra ta, kai bus pateikta sąskaita už dujų tiekimą birželį. Sumokėti galima iki gegužės pabaigos. Jei tai nebus padaryta, „Gazprom“ turės galimybę apriboti dujų tiekimą arba tiekti tiek, kiek buvo sumokėta iki gegužės pabaigos“, – Varšuvoje šio mėnesio pradžioje sakė Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas.
Ukrainos delegacijos vadovas taip pat pabrėžė, kad Ukraina iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) jau sulaukė pirmojo 3,2 mlrd JAV dolerių pagalbos paketo, taigi ji gali būti pajėgi sumokėti skolą. Vis dėlto Ukrainos energetikos ministras Jurijus Prodanas atsakė, kad šis paketas bus skirtas visos šalies ekonomikai atkurti, o ne atskiriems sektoriams.
Lietuva Ukrainą turi suprasti kaip niekas kitas, nes būtent čia kaina už dujas išaugo kone dvigubai.
„Mes nesugebėsime mokėti 500 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. metrų dujų. Ukraina nuolatos reikalauja Rusijos, kad šis tarifas būtų sumažintas iki pradinio 268 JAV dolerių lygio. Tokiu atveju Ukraina sutinka grąžinti skolą“, – sakė J. Prodanas.
Maža pagalba
Po šios revoliucijos Vakarai Ukrainai skiria daugiau dėmesio. Kol kas greičiausias energetinės nepriklausomybės kelias šaliai būtų pirkti dujas būtent iš Vakarų. Tam net techniškai yra galimybė, nes tiekimas galimas į abi puses.
Kaip rašo BBC, dujos, kurias valdo Vokietijos energijos gigantas RWE, yra tiekiamos į Ukrainą per Lenkiją ir Vengriją, o Slovakija sutiko prisijungti prie tokios prekybos. Vis dėlto kiekiai, tekantys šiomis linijomis, niekada nepatenkins visų Ukrainos poreikių.
Gegužės pradžioje šis susitarimas įtvirtintas sutartimi tarp ukrainiečių naftos ir dujų kompanijos „Naftogaz“ ir ES integruoto dujotiekių tinklo. Tai pirmoji ne ES kompanija, kuri prisijungia prie šios sistemos, rašoma „Wall Street Journal“.
Kartu su tiekimu iš Lenkijos ir Vengrijos ES kitais metais galės Ukrainai suteikti 17 mlrd. kub. metrų dujų. Vis dėlto lieka 13 mlrd. kub. metrų, kuriuos Ukraina turės pirkti iš Rusijos. Tiesa, yra vilties, kad Europos Komisija ir „Gazprom“ susitars dėl reversinio dujų tiekimo Slovakijos atkarpoje, o tai leistų Ukrainai dujas pirkti iš Rusijos, tačiau šiuo atveju netiesiogiai.
Pavyzdinė Lietuvos strategija
Lietuva dar iki Ukrainos krizės pradėjo statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą „Independence“. Šiandien tokią galimybę rimtai svarsto Estija, Lenkija ir Ukraina. Vis dėlto SGD yra perkamos ir parduodamos tarptautinėje rinkoje, todėl čia išlieka konkurencija, kuri turi didelę įtaką kainoms. Šios ypač šoktelėjo po 2011 metais įvykusios branduolinės nelaimės Fukušimoje, Japonijoje.
Perėjimas prie SGD yra saugesnis Rusijos atžvilgiu, tačiau brangesnis. Tiesa, iki kitų metų JAV gali į rinką išleisti suskystintų skalūnų dujų, bet tai vyks kol kas tik iš Luizianos, o kitų uostų reikės laukti kone dešimtmetį.
Į Europą skalūnų revoliucija taip ir neatvilnijo – nuogąstauta dėl žalos gamtai. Didžioji Britanija, Norvegija ir Olandija galėtų suteikti dujų, bet tai būtų tik silpnas priešnuodis priklausomybei nuo „Gazprom“. Kiekviena idėja turi savo niuansų arba reikalauja papildomų sąnaudų, tačiau šiandien Ukrainos ir Rusijos konflikto akivaizdoje Europa turi ieškoti alternatyvų energetikai bet kokia kaina.
Faktai: Rusiškos dujos
Ukraina šiandien „Gazprom“ moka ketvirtadaliu didesnę kainą ES valstybės.
Už naudojimąsi Sevastopolio kariniu uostu Rusija prieš kelerius metus yra suteikusi 100 JAV dolerių nuolaidą dujoms.
Šalies skola „Gazprom“ siekia 3,5 mlrd. JAV dolerių.
TVF pagalbos paketas Ukrainai sudaro 17 mlrd. JAV dolerių.
