Gamintojai mėsos produktų šiemet pardavė mažiau negu pernai. Tam įtakos turėjo žaliavos stygius ir sumažėjęs vartojimas. Su dar didesniu nerimu laukiama šildymo sezono, dėl kurio padidės įmonių išlaidos ir dar labiau sumažės vartotojų perkamoji galia, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“.
„Mėsos produktų gamintojams daugiausia įtakos turėjo energijos išteklių ir žaliavų brangimas. Dėl to kilo ir produkcijos kainos. Bet kai žaliava brangsta, produkcijos kainos yra padidinamos vėliau, o per tą laiką patiriamą nuostolį reikia nešti ant savo pečių“, - LŽ sakė ŽŪB „Nematekas“ direktorė Egidija Vaicekauskienė.
Neliko vidutinio pirkėjo
Šią problemą, pasak pašnekovės, mėsos gamintojai gali išspręsti, bet blogiausia yra tai, kad gyventojų vartojimas ir toliau pastebimai mažėja. „Vartotojai pasidalijo į dvi grupes. Nors ir nedidelė dalis, bet yra reiklių žmonių, kurie nori kokybiškų produktų. Tačiau pastebėjome, kad neliko vidurinės pirkėjų grandies. Daugumai tapo svarbi produktų kaina“, - sako E.Vaicekauskienė.
Paklausta, ar neketina jos įmonė mažinti gamybos apimties, pašnekovė pažymėjo, kad vienintelė išeitis - ją didinti, nes šiemet į gamybos pajėgumo didinimą investuota per 5 mln. litų.
„Tikslas yra nustatytas anksčiau, todėl privalome jo siekti, ieškoti sprendimų ir iš rinkos nesitraukti“, - sakė ji.
Gamyba kris
Prieš vasarą gerokai pašokusios mėsos produktų kainos pastaruoju metu buvo linkusios svyruoti tik keliais centais.
Nors išlaidos žaliavai ir padidėjo, pasak ŽŪB „Delikatesas“ pirmininko Gyčio Bulio, siekdami išlaikyti gaminių pardavimo lygį kai kurie gamintojai net buvo linkę atpiginti produkciją, o didžioji jų dalis, kaip ir bendrovė „Delikatesas“, laikėsi nekeisdami kainų.
„Pardavimo sumažėjimo dar nepastebėjome, tačiau tikėtina, kad jis gali smukti rudenį, kai gyventojai gaus sąskaitas už šildymą ir, be jokios abejonės, pradės dar labiau taupyti“, - LŽ sakė G.Bulys. Paklaustas, ar mėsos gamintojai, siekdami parduoti, gaminius pigins, jis pažymėjo, jog tokių galimybių jau nėra.
„Produkciją galime tik branginti, nes žaliava ir visa kita tik brangsta. Tačiau neišvengiama, kad sumažėjus gyventojų išlaidoms maistui mūsų gamyba irgi sumažės“, - sakė pašnekovas.
Pasak jo, vasaros metu gamyba visada būna didesnė 15-20 proc. nei žiemą. „Tačiau numatome, kad gamyba šią žiemą bus 5-10 proc. mažesnė nei ankstesniais metais“, - teigia G.Bulys.
Kiaulės - į Rytus, mėsa - iš Vakarų
Pasak ŽŪB „Delikatesas“ pirmininko, siekiant optimizuoti išlaidas ir išlaikyti rinkoje konkurencingą galutinio produkto kainą, ieškoma žaliavos už priimtiną kainą.
„Atsižvelgiant į kainas, mėsa perkama tiek Lietuvoje, tiek importuojama. Pirmiausia žiūrima, kur ji yra pigesnė. Tik apie 30 proc. žaliavos yra nuperkama Lietuvoje, kita dalis - užsienyje. Tokia susiklostė padėtis, kad Lietuvoje užauginamus gyvulius - galvijus, ypač kiaules, augintojai sėkmingai parduoda svetur, pirmiausia Rusijoje, o mūsų šalies mėsos perdirbėjai priversti jos atsivežti ir, beje, tokios pat kokybės, iš Belgijos, Danijos ar Vokietijos“, - sakė G.Bulys.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Mindaugas Kuklierius LŽ sakė, kad didžiausius sunkumus, kai smarkiai kilo žaliavos kaina, šalies mėsos perdirbėjai yra jau išgyvenę ir kol kas jos kaina yra stabili, o tolesnėje ateityje irgi neturėtų būti didelių pokyčių. Šiuo metu mėsos perdirbėjai su nerimu laukia tik energijos kainų kilimo.
„Žaliavos kaina sudaro apie 80 proc. gaminių savikainos, todėl šiuos svyravimus jaučia ir galutiniai vartotojai. Kiauliena brango, nes kiaulių augintojai brangiai pirko pašarus. Auginti kiaules net neapsimokėjo, todėl šiuo metu jaučiamas šioks toks kiaulienos žaliavos stygius ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Prognozuojama, kad pašarai daugiau neturėtų brangti, nes šiemet grūdų derlius buvo geras. Tad gyvulių augintojai vėl pradeda auginti kiaules, o tai ir stabilizuoja mėsos rinką“, - dėstė M.Kuklierius.
Pasak jo, ypač pasisekė Lietuvos gyvulių augintojams: nors mūsų šalyje grūdų derlius šiemet didelis, tačiau nelabai kokybiškas, o tai reiškia, kad jis bus realizuojamas kaip pašarai gyvuliams.
„Kadangi kiaulių augintojai gaus pigesnių pašarų, tai mes tikimės gauti ir pigesnės žaliavos“, - pabrėžė pašnekovas.
Kiek sudėtingesnė situacija yra jautienos žaliavos rinkoje. Šalies augintojai jaunus veršelius jau kelerius metus išveždavo parduoti į Vakarų Europą, nes Lietuvoje, Lenkijoje ar Latvijoje jį paskerdę gaudavo daug mažiau. „Dabar tokių išvežimų sumažėjo, tačiau kol jautienos žaliavos vėl bus užtektinai, reiks luktelti bent pusantrų metų“, - sakė M.Kuklierius.
Per didelis PVM
„Pigesnių mėsos gaminių iš gretimų šalių jau neįvežama tiek, kiek pernai, nes ir kitur yra panašios žaliavos rinkos tendencijos, todėl jaučiama kiek mažesnė konkurencija“, - sakė M.Kuklierius. Vienintelis dalykas, dėl kurio šalies mėsos perdirbėjai jaučiasi nepelnytai pralaimintys konkurencinę kovą, tai didelis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų skirtumas tarp Europos valstybių.
„Pavyzdžiui, pieniškos dešrelės Lenkijoje apmokestinamos tik 7 proc. PVM tarifu, o mūsų šalyje tradiciškai - 18 procentų. Lenkišką produkciją vežančiųjų į Lietuvą kišenėse lieka 11 proc., nes tokią produkciją jie sėkmingai parduoda turguose. Todėl lenkiškas mėsos produktas tampa pigesnis vien dėl mokesčių“, - kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, suvienodinti rinkos taisykles galėtų šalies valdžia, nuleidusi PVM kartelę mėsos gaminiams iki 5 procentų. Visoje Europoje maisto produktams esą taikomas kur kas mažesnis mokesčių tarifas nei kitiems produktams, nes tai - būtiniausia prekė.
Faktai
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per metus kiaulienos produktai, nelygu gaminys, pabrango 15-39 procentais. Mažiausiai brango kiaulienos nugarinė ir sprandinė, o labiausiai - kiaulienos kumpis su kaulu.
Įvairūs jautienos produktai per metus brango 38-50 procentų. Mažiausiai kilo maltos jautienos kaina. O jautienos kumpis su kaulu pabrango dvigubai.
Pieniškos dešrelės Lietuvoje per metus pabrango 24 proc., šaltai rūkytos dešros - 34 proc., karštai rūkytos dešros - 37 procentais.
Vištienos produktai brango 3-18 procentų.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
