Domintis, geras ar blogas Seimo sprendimas, išaiškėjo viena: beveik visi Seimo sprendimai, sulaukę didelio rezonanso visuomenėje, vertintini neigiamai. „Įtarinėti galima būtų beveik visus projektus, kuriuos užliejo visuomenės kritikos lavina“, - sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas profesorius Vytautas Snieška. Pasak Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjo profesoriaus habilituoto daktaro Povilo Gylio, tikrai blogi sprendimai, daug kainavę mūsų ūkiui, - tai revoliucinis požiūris į ūkio pertvarkymą nepriklausomybės pradžioje, rašo savaitraštis „Veidas“.
Šiaip jau, klasikų teigimu, norint ką nors sukurti, reikia kažką sugriauti, tačiau P. Gylio įsitikinimu, Lietuvoje visko buvo sugriauta per daug. „To meto sprendimai dažnai buvo neapgalvoti. Pavyzdžiui, kurti lietuvišką traktorių ar lietuvišką lėktuvą. Profesionalaus ekonomisto požiūriu, tai virtuvinio mąstymo lygis. Antras neprotingas sprendimas susijęs su „Mažeikių nafta“. Vakarų literatūroje buvo rašoma, kad tai - Baltijos šalių ekonomikos perlas. Didžiulė įmonė, gaminusi maždaug 10 proc. šalies BVP. Ausį rėžė svaičiojimai, kad tai - metalo laužas, tad gerai, jei dar už ją duoda pusantro šimto milijonų dolerių. Mes, galima sakyti, veltui atidavėme savo ekonomikos perlą. Tai buvo didelis smūgis valstybės pasitikėjimui. Daug žmonių manė ir tebemano, kad tai - antivalstybinis projektas“, - savo griežtą nuomonę dėsto P.Gylys.
Nacionalinės plėtros instituto direktorius Mindaugas Kiznis „Mažeikių naftos“ privatizavimą taip pat laiko bene brangiausiai Lietuvos valstybei kainavusiu sprendimu. Jo nuomone, įmonę privatizuoti paskubėta, nes valdžia nesugebėjo būti vadybininkais. Paskutinis įmonės akcijų pardavimas dramatiškai skyrėsi nuo pirmojo. „Investavus apie 1 mlrd. Lt gamyklos vertė pakilo daugiau kaip aštuonis kartus. Jei Vyriausybė būtų investavusi pati (pasamdžiusi tinkamus konsultantus), tai iš dabar parduoto apie 90 proc. paketo būtų gauta ne 2,3 mlrd. Lt, bet apie 6,6 mlrd. Lt. Kitaip tariant, šis Vyriausybės sprendimas valstybei kainavo apie 4 mlrd. Lt, net neskaičiuojant negautų mokesčių ir sumokėtų kompensacijų „Williams“ kompanijai. Šis dydis sudaro, galima sakyti, vienerių metų normalų BVP prieaugį. Jo pakaktų kone ketverių metų valstybės biudžeto deficitui padengti“, - savo įžvalgą tiksliais skaičiais išreiškia ekspertas.
Rikiuojant kitus brangiausiai kainavusius Seimo ar apskritai valdžios sprendimus paaiškėja, jog nemažai jų susiję su privatizavimo politika. Šiandien daug kritikos sulaukia kadaise Seimo nulemti žemės ir įmonių privatizavimo būdai. „1993 ir 1994 metais vykdyta masinė čekių privatizacija visiškai netiko mūsų šaliai. Juk galėjo būti kaip Čekijoje: nedidelė investicinių čekių dalis perleista gyventojams, o kita - tarptautiniams investuotojams. Tokia tariamai socialistinė idėja, galima sakyti, mums kainavo dabartinį rodiklį, kai vienam gyventojui tenka bene mažiausiai užsienio investicijų. Didelės įmonės bankrutavo, nes jas perėmė mafija arba žmonės, kurie nieko nesuprato apie verslą“, - pastebi P. Gylys. Didžiulių nuostolių visiems mums padarė ir Seimo nulemta žemės reforma.
Laisvosios rinkos instituto eksperto Giedriaus Kadziausko teigimu, jos vykdymo rezultatas - pasitikėjimo netekę žemėtvarkos skyriai ir visi teritorijų planavimoprofesionalai. Taip pat pastarųjų metų nekilnojamojo turto brangimas, kurį nulėmė tiesiog žemės trūkumas miestuose, klaidingas sprendimas leisti perkelti žemę, suteikęs galimybę valdininkams ir kai kuriems asmenims iš to turėti naudos, ir keliolika metų užsitęsęs žemės grąžinimas. Beje, mūsų Seimui didelė atsakomybė tenka ir dėl finansinių piramidžių bei dėl jų padarytų nuostolių Lietuvos gyventojams. Profesorius V.Snieškos nuomone, būtent įstatymų spragos sudarė prielaidas atsirasti EBSW koncernui, „Sekundės“ bankui ir kitoms finansinėms piramidėms, dėl kurių gyventojai patyrė milijoninių nuostolių.
Blogi - ir nepadaryti sprendimai
Nacionalinės plėtros instituto ekspertė Valerija Gudkovaitė įsitikinusi, jog Lietuvos valdžios veiklos ir sprendimų nelogiškumas - ne išimtis, o per visą nepriklausomybės istoriją vis pasikartojantis reiškinys. Ir klaidos tyčia ar netyčia daromos ne vienoje srityje, o daugelyje. „Patyrinėkime valstybės biudžeto padėtį. Galima sakyti, nebuvo nė vienerių metų, kad kuri nors Vyriausybė bandytų nors šiek tiek sušvelninti ekonominius ciklus. Priešingai: esant ekonomikos pakilimui išlaidaujama ir įvedamos lengvatos bei mažinami mokesčiai, o ekonomikos nuosmukio metais visos lengvatos pradedamos naikinti ir kalbama apie subalansuoto biudžeto poreikį. Jei lygintume abstrakčiai, tokia politika yra tolygi skėčių dalijimui sausros metu ir jų atiminėjimui, kai pradeda lyti“, - ironizuoja V.Gudkovaitė. Pasak ekspertės, 2007 m. didžiausias tokios politikos paradoksas - valstybė nesugebėjo subalansuoti biudžeto net esant 18,1 proc. nominaliam BVP augimui. Tuomet kyla klausimas: kaip teks subalansuoti biudžetą, kai ekonomikos augimas sulėtės?
G.Kadziauskas perspėja, kad ateityje mūsų valstybei skaudžiai kirs taip pat visiškai nuo valdžios priklausantis sprendimas - Lietuvos valstybės skolos administravimas, palūkanų ir pačios skolos grąžinimas. 2008 m. biudžete skolos valdymo programai numatyta skirti 834 mln. Lt; 2006 m. buvo 666 mln. Lt. Tai didžiuliai pinigai. Beje, ekspertas pabrėžia, kad blogi sprendimai būna padaryti veikiant arba neveikiant ir nebūtinai viską galima įvertinti pinigais. Vienas tokių - sveikatos ir aukštojo mokslo šiandienos padėtis nepaliaujamų, bet neveiksmingų reformų sūkuryje. Pragaištingas to pasekmes ir praradimus patiriame jau dabar ir ateityje jie bus dar didesni, tačiau kokie tai yra finansiniai nuostoliai, sunku apskaičiuoti. Brangiai visuomenei kainuoja bei kainuos ir daugybė kitų Seimo sprendimų. „Pavyzdžiui, tai, kad Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį Lietuvoje žmonėms į privačius pensijų fondus pervesti labai menkas įmokas, todėl privatūs fondai disponuodami gautomis lėšomis negali pasiekti pakankamo pelningumo ir tai grasina sukompromituoti visą sistemą. Iš esmės mūsų galingieji gyvena šia diena ir dabar niekas nesiruošia tam, kas bus po kokių 20 metų. Tad jei įvyks sistemos griūtis, kokią piešia sistemos kritikai, pasekmes labai aiškiai pajusime ir piniginiu požiūriu“, - apie ateities grėsmes perspėja G.Kadziauskas.
Trūksta strateginio mąstymo
Liūdna, bet iš daugybės minėtų pavyzdžių ir klaidų valstybės vadovai ir parlamentarai nepasimokė. Pasak profesoriaus P.Gylio, šiuo metu didžiausią nerimą kelia Lietuvos energetikos sektorius: „Tai, kad šiandien neturime aiškios pozicijos ir veiksmų energetikos sektoriuje, yra didelė grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui ir tai mums brangiai kainuos. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje nėra strateginio mąstymo, diskusijos, kokios alternatyvos geriausios mūsų valstybei. Be to, mūsų valstybėje pasigendu veiksmų, kaip užbėgti neigiamiems įvykiams už akių“. Profesoriui antrina Nacionalinės plėtros instituto ekspertė V.Gudkovaitė: „Man susidaro įspūdis, kad dauguma sprendžiamąjį balsą turinčių politikų visiškai neprognozuoja ateities. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių - IAE uždarymas.
Tai, kad Lietuva liks be pigios elektros energijos, kažkodėl pastebėta tik tada, kai iki elektrinės uždarymo liko visai mažai laiko. Tai atspindi didelį mūsų Seimo trumparegiškumą“. Vis dėlto profesorius V.Snieška leidžia baigti šią apžvalgą bent šiek tiek optimistiškiau teigdamas, kad Lietuvoje sprendimai priimami vis protingiau, kompetentingiau, nes didėja juos priimančių žmonių kvalifikacija. Taip pat ir valstybės piliečiai tampa labiau išsilavinę ir ant populistinių kabliukų užkimba vis rečiau. Šalies ekonominės kultūros tobulinimas, žmonių išmokslinimas, kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į valdymo organus - pati geriausia investicija. Tuomet galimos prielaidos nedaryti klaidų, kurios buvo daromos iki šiol.
Klaidingi sprendimai lemia didžiulius nuostolius
• Bankų griūtis (1994-1996 m.) -gyventojai patyrė per 600 mln. Lt nuostolių
• EBSW koncerno bankrotas (1995 m.) -patirta 83 mln. Lt nuostolių
• Rublinių indėlių atkūrimas (pradžia 1997 m.) - nuspręsta atkurti 3,623 mlrd. Lt
• „Mažeikių naftos“ privatizavimas 1999 m. - valstybė neteko per 4 mlrd. Lt
• „Alitos“ privatizavimas 2003-2004 m. -valstybė neteko beveik 36 mln. Lt
• Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir „Leo LT“ sukūrimas -?
JŪRATĖ MOCKUVIENĖ
