Japoniją nusiaubus didžiausiam žemės drebėjimui per šalies istoriją, netrukus buvo pranešta apie 11 atominės elektrinės reaktorių sustabdymą. Be niokojančio cunamio, milžiniškų drebėjimo nuostolių ir įtemptos situacijos pačiose elektrinėse, Japonijai teko atlaikyti ir dar vieną šoką: elektros energijos stygių, nes Japonija yra viena labiausiai nuo atominės energetikos priklausomų šalių ir šios rūšies energija patenkina apie 30 proc. šalies poreikių. Tačiau Japonija toli gražu nėra vienintelė. Galime prisiminti šalis, kuriose atominių elektrinių energija maitina 40, 50 ar net 75 proc. savo elektros naudotojų (Pasaulio branduolinės energetikos asociacijos duomenimis).
Per 30
Daugiau kaip trečdalį elektros energijos atominėse elektrinėse pasigamina Vengrija ir Armėnija – atitinkamai 37 ir 39,4 proc. Vienintelis armėnų reaktorius buvo pastatytas prieš tris dešimtmečius ir po galingo žemės drebėjimo 1988-aisiais šalies vadovybės uždarytas dėl saugumo. Tačiau nepraėjus nė dešimčiai metų, kai šalį prispaudė stipri ekonominė recesija, buvo nuspręsta atnaujinti reaktoriaus veiklą – jis sėkmingai veikia iki šiol.
Vengrai pabrėžia branduolinę energiją vertinantys dėl jos mažos kainos ir, ne ką mažiau svarbu, galimybės diversifikuoti energijos šaltinius, taip sumažinant tiesioginę priklausomybę nuo Rusijos dujų. Šalis turi keturis veikiančius reaktorius, kurių pirmasis pradėjo veikti dar 1982-aisiais.
Per 40
Šalių, kuriose branduolinė energija sudaro 40 proc. sunaudojamos energijos, ne taip jau mažai, ir dauguma jų – Europoje. Tai Šveicarija, Slovėnija, Švedija ir viena Azijos atstovė – Pietų Korėja. Šveicarai kol kas turi penkis branduolinius reaktorius, tačiau planuoja pastatyti dar du ir taip padidinti atominės energetikos dalį savo šalyje. Kol kas nemažą dalį branduolinės energijos šveicarai importuoja iš Prancūzijos.
Slovėnai įspūdingus 40 proc. pasiekia ir su vienu veikiančiu reaktoriumi, kurį dar dalijasi su kaimyne Kroatija. Beje, slovėnai gali didžiuotis, kad jų reaktorius buvo pirmasis, Rytų Europoje pastatytas jau nebe pagal sovietines, o pagal vakarietiškas technologijas.
Švedijoje tris dešimtmečius buvo draudžiamos naujų atominių elektrinių statybos, tačiau situacija pasikeitė praėjusių metų birželį. 42 proc. reikiamos elektros energijos branduoliniuose reaktoriuose pasigaminantys skandinavai nusprendė, kad pakeis turimus 10 reaktorių jau esamose elektrinėse, tačiau naujų elektrinių vis tiek nestatys.
Pietų Korėja turi net 21 reaktorių, kurie, 2009 metų duomenimis, taip pat patenkina 40 proc. šalies energijos poreikių, tačiau planuojama, kad nepraėjus nė dešimtmečiui šis skaičius turėtų padidėti iki 56 proc.
Per 50
Ukraina, Belgija ir Slovakija branduoline energetika patenkina daugiau kaip pusę savo energetinių poreikių. Mažiausiai reaktorių iš jų turi Slovakija – keturis, tačiau branduolinė energetika sudaro 55 proc. šalies sunaudojamos energijos.
Belgai savo septyniuose reaktoriuose pasigamina 54 proc. reikiamos energijos. Panašiai kaip ir Švedijoje, pirmiausia buvo planuojama stabdyti branduolinės energetikos programą (apie 2015-uosius), tačiau prieš porą metų vyriausybė nusprendė esamus reaktorius palikti veikti dar dešimtmečiui – iki 2025 metų.
Ukrainiečiams beveik pusę reikiamos energijos pagamina 15 branduolinių reaktorių.
Per 70
Nepralenkiama lyderė pagal pagaminamos branduolinės energijos dalį yra Prancūzija: nenuostabu, kad ši šalis yra ir didžiausia elektros energijos eksportuotoja pasaulyje, o atominėse elektrinėse pasigamina 75 proc. visos šalies elektros energijos. Apie 18 proc. prancūzai parduoda Nyderlandams, Didžiajai Britanijai, Vokietijai ir Italijai.
