Žaidimai po kilimu neleidžia suprasti, ar iš tiesų Lietuvą jau nuskurdinusi LEO LT statys naują atominę elektrinę.
Statys kažkas kitas
Konstitucinis Teismas (KT) nusiplovė rankas ir nepanoro iki galo spręsti politikų neišspręstų problemų. Nors KT konstatavo, kad kai kurie LEO LT pagimdę įstatymai prieštarauja Konstitucijai, tai neužkirto kelio atominės elektrinės (AE) statyboms. Netgi priešingai – KT nutartyje nurodoma, jog prieštaravimas kyla dėl to, kad tikslas pastatyti AE nebuvo aiškiai įtvirtintas kuriant energetinį monstrą. Vadinasi, reikia pakeisti įstatymus ir įrašyti šią misiją.
Lietuvą gerokai nuskurdinęs vadinamasis nacionalinis investuotojas LEO LT buvo kuriamas strateginiams tikslams – naujos AE ir elektros jungčių projektams – įgyvendinti. Dėl to į krūtinę mušėsi ir tuometinė valdžia, ir LEO LT sukūrimą laiminę politikai. Buvo tikinama, kad tik sujungus valstybinį ir privatų kapitalą į vieną galingą bendrovę pakaks finansinių galių šiems darbams atlikti.
Neseniai LEO LT nuo šios prievolės atleisti panoro šalies valdžia, konkrečiai – ministras Arvydas Sekmokas. Jis pareiškė: „LEO LT gali tam tikru laipsniu dalyvauti... bet aš nemanau, kad jie turi patyrimo, žinių ir finansinio pajėgumo tokiam projektui įgyvendinti. Tai turės prisiimti strateginis investuotojas...“
A. Sekmokas savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ teigė, kad iki šių metų pabaigos tikimasi susitarti su strateginiu investuotoju ir nuo 2010 metų pradėti įgyvendinti atominį projektą.
„Dar turime atlikti namų darbus – iki rugsėjo planuojame parengti verslo planą, kuriame būtų aiškiai matoma kaina, elektros pardavimo rinka tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tada bus galima kalbėti su galimais investuotojais ir reaktorių gamintojais, išsiaiškinti, kuris jų gali pasiūlyti geriausias sąlygas“, – perspektyvas nurodė ministras.
Finansiškai neįgalus
Į naujos AE statybą „Vilniaus prekybos“ savininkams priklausanti „NDX energija“, neva atstovaujanti nacionaliniam kapitalui, kol kas nieko neinvestavo.
Dar ankstesnioji LEO LT valdyba, viešai skelbdama, kaip statys AE ir elektros jungtis, įvardijo vadinamuosius rizikos faktorius, galinčius visus statybų planus paleisti vėjais. Kaip vienas pagrindinių rizikos faktorių buvo nurodytas LEO LT finansinis pajėgumas.
Tuomet kažkaip suskaičiuota ir paskelbta, kad reikia 17 mlrd. litų. Iš jų – 14 mlrd. elektrinei, tad kaupti investicijoms reikalingas lėšas ir branginti elektrą būtina. O štai dabar energetikos ministras patvirtino – LEO LT nepajėgus. Kurgi dingo potencija? Kur dingo iš mokesčių mokėtojų paimti pinigai už pabrangusią elektrą?
Vagystės vidury dienos
Prisiminkime, kas įvyko nuo 2003-iųjų, kai buvo privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai, netrukus pervadinti VST. Tada naujieji savininkai, „VP Market“ savininkų įmonė „NDX energija“, valstybei už 77 proc. bendrovės akcijų sumokėjo beveik 540 mln. litų. Įgyvendinus privalomąjį pasiūlymą smulkiesiems akcininkams, beveik šimto procentų VST akcijų paketą „NDX energija“ įsigijo už 700 mln. litų.
2004 metais, „Vilniaus prekybos“ vyrams jau įsitvirtinus VST, Seimas lyg ir atsitiktinai priėmė energetikams itin naudingą Elektros energetikos įstatymą, leidusį pelno normą ir amortizacinių atskaitymų dydį susieti su energetikos bendrovių turto verte. Tai naujiesiems energetikams suteikė teisę didinti elektros tarifus, o VST akcininkams − išsimokėti didžiulius dividendus.
Netrukus po VST privatizavimo buvo pranešta, kad bendrovės turto vertė padidėjo nuo 684 mln. iki 2,5 mlrd. Litų. Vien dėl buhalterinių manipuliacijų bendrovės turtas per dieną tapo 4 kartus brangesnis, palyginti su suma, už kurią bendrovę įsigijo „NDX energija“.
Dėl turto perkainojimo padidėjo ir nusidėvėjimo sąnaudos, kurias įstatymas leido įskaičiuoti į elektros tarifus. Dėl to nuo 2004 iki 2007 metų elekros kainos gyventojams vidutiniškai išaugo 16 proc., o verslui – net 26 proc.
Ekonomisto Raimondo Kuodžio teigimu, tai turėjo įtakos infliacijos rodikliams ir buvo viena iš priežasčių, kodėl Lietuvai 2007-aisiais nepavyko įsivesti euro.
Maža to, dalis turto verčių skirtumo, vadinamo perkainojimo rezervu, buvo išsimokėta kaip dividendai. Įstatymai tai maloningai leido. 2008 metų vasarą „investuotojai“ praturtėjo dar 800 mln. litų. Kad ši suma jiems būtų išmokėta, buvo paimta paskola iš banko.
Milijoninės machinacijos
Žinomas ir kitas buvusių VST savininkų – „NDX energijos“ – apsukrus veiksmas: įmonė, nekeisdama VST įstatinio kapitalo dydžio, iš pradžių padidino vienos VST akcijos vertę nuo 1 iki 109 litų. Paskui ją vėl sumažino nuo 109 iki 1 lito, drauge sumažindama įstatinį VST kapitalą 400 mln. litų. Akcininkams pasiėmus šiuos 400 mln. litų laisvų lėšų ir atlikus įskaitą, jau VST, o nebe „NDX energija“, liko skolinga bankams.
2007 metais VST akcininkams išmokėta daugiau nei 620 mln. litų. Galima teigti, kad valstybė tiek prarado perleisdama turtą keleriopai pigiau nei jis buvo vertas, ir ramiai stebėjo, kaip naujai jėgainei ir elektros jungtims reikalingi milijonai buvo atiduoti „Vilniaus prekybos“ vyrų valdomai „NDX energijai“.
Prie lovio prileidžiami tik savi
Visus praėjusius metus LEO LT bombardavo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją prašymais didinti elektros kainą, gąsdindami, kad kitaip nepavyks sukaupti lėšų AE statyti. Tačiau LEO LT neskaičiavo pinigų, išleidžiamų prabangiems automobiliams, solidiems vadovų atlyginimams, darbuotojų išeitinėms kompensacijoms.
Į vadovaujamus postus sustatytiems saviems vaikinams buvo pasiūlytos itin patrauklios darbo sutarčių sąlygos. Apie atsistatydimą prieš savaitę paskelbęs LEO LT valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika, bendrovei vadovavęs vos 5 mėnesius, turėjo pagrindo tikėtis 240 tūkst. litų išeitinės kompensacijos. Tik kilus skandalui ir energetikos ministrui užsimojus peržiūrėti valdybos narių darbo sutartis, buvęs vadovas išmokos atsisakė.
Labiau pasisekė buvusio premjero Gedimino Kirkilo patarėjui Sauliui Spėčiui. Jis derybose su „NDX energija“ dėjosi atstovavęs valstybei. Po sėkmingų derybų sukūrus LEO LT jam buvo atsilyginta ir pasiūlyta vieta bendrovės valdyboje.
Kilus triukšmui dėl aiškiai nesuderintų viešųjų ir privačių interesų, S. Spėčius pasitraukė iš valdybos su daugiau nei 200 tūkst. litų išeitine kompensacija. Tai nesutrukdė jam vėl įsidarbinti bendrovėje strateginių projektų vadovu, kurio pareigas ėjo kovo vidurio. Tokio pat dydžio kompensacija buvo pamalonintas ir iš LEO LT valdybos išėjęs Dalius Šulga, vėliau be skrupulų įdarbintas toje pačioje įmonėje, tik kitame poste.
Tuo pačiu metu iš LEO LT kontroliuojamų elektros bendrovių buvo vaikomi energetikos specialistai, krito eilinių darbuotojų atlyginimai, mažėjo investicijų į elektros ūkį.
Politikai kaunasi dėl kontrolės
Bendrovės LEO LT, kuri neva turėjo statyti jėgainę, vadovo postą palieka jau antras asmuo, į privačias kišenes subyrėjo milijonai litų, o ar Lietuvoje bus nauja AE, netapo nė kiek aiškiau.
Tėvynęs Sąjungos politikai dalyvavo LEO LT pagimdžiusiose derybose nuo pat pradžių – net pasibaigus politiniam socialdemokrato G. Kirkilo ir konservatoriaus Andriaus Kubiliaus projektui, kuriam prigijo neoficialus pavadinimas „2K“ (Tėvynės Sąjunga rėmė socialdemokratų kontroliuotą ir G. Kirkilo vadovautą mažumos Vyriausybę).
Vienas pagrindinių LEO LT projekto architektų konservatorius Audronius Ažubalis vėliau aiškino, kad darbo grupėje dalyvavo ne kaip konservatorius, o kaip Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
Pernai birželio 28-ąją Seime priimant Atominės elektrinės įstatymą jam pritarė arba nuo balsavimo susilaikė TS-LKD atstovai. Įrašyti nuostatą, kad elektrinė proivalo būti pastatyta, siūlė tik Jurgis Razma, bet jo nepalaikė nei partijos koelgos, nei daugelis šiandien valdžioje esančių politikų. Visa įstatymo priėmimo ir keitimo procedūra buvo kupina farso, maivymosi ir užkulisinių susitarimų.
Paklaustas, kaip vertinti nesibaigiančias dividendų puotas, kurios vyksta taupyti ir statyti ketinančio investuotojo aruoduose, tuometinis premjeras G. Kirkilas atsakė, kad vertinti galima įvairiai. Įvairiai turbūt vertino ir įstatymus pasirašęs šalies vadovas Valdas Adamkus, nors turėjo visą informaciją apie LEO LT kūrėjų apetitus.
Dabar valstybės biudžete veriasi kelių milijardų litų skylė. Kas pasakys, ar trūksta tų pačių anksčiau aprašytų pinigų, kurių negavo valstybė, ar kitų.
Po lietuvišku politiniu kilimu dabar pešamasi dėl to, kaip apsaugoti LEO LT, kurią iki šiol kai kas melagingai vadina nacionaliniu investuotoju, nuo statybų rizikos ir reikalo investuoti nors centą. Artėjant veikiančios AE uždarymo laikui ir „džiugiai“ perspektyvai mokėti po 80 ct už kilovatvalandę, LEO LT globą iš G. Kirkilo socialdemokratų perima A. Kubiliaus vadovaujama Tėvynės Sąjunga.
Tik su vakariečiais
Tiek valdžios vyrai, tiek ekspertai šiandien nebekalba apie tai, kad naująją AE galėtų pastatyti LEO LT. „Joks bankas jokiai Lietuvos bendrovei – nei LEO LT, nei kuriais kitai - šiandien neskolins dešimčių milijardų litų. Iš elektros tarifų tokių sumų taip pat neįmanoma surinkti“, - „Balsui.lt“ tvirtina Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas.
Tikimybė, kad Lietuva kada nors turės branduolinę jėgainę, atsirastų tik vienu atveju - jei prie statybų prisidės kuri nors galinga Vakarų energetinė kompanija.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neseniai pranešė, strateginiu investuotoju į naują AE galėtų tapti kuri nors didžioji energetikos bendrovė, tokia kaip Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ arba RWE, Švedijos „Vattenfall“, Prancūzijos EDF ar Suomijos „Fortum“. Pasak ministro, su kai kurių kompanijų atstovais jau vyko preliminarūs pokalbiai, o jų susidomėjimas elektrinės projektu yra aiškiai matomomas.
Šluoja elektrines
Pastaruoju metu Vakarų energetikų pastangos įsitvirtinti vidurio Europos branduoliniuose objektuose matyti plika akimi.
Praėjusių metų pabaigoje antrasis pagal dydį Vokietijos energetikos koncernas RWE, konkurse nurungęs kitų šalių energetikos bendroves, už beveik 1.8 mlrd. EUR įsigijo Bulgarijos Belenės atominę elektrinės statysiančios bendrovės 49 proc. akcijų paketą. Skaičiuojama, kad šios jėgainės statyba kainuos apie 4 mlrd. EUR.
Rumunijos vyriausybė neseniai pasirašė panašią sutartį, pagal kurią statant ir eksploatuojant du naujus reaktorius Černavodos jėgainėje, 49 proc. valdys kelios Europos energetikos kompanijos, tarp jų – minėtoji vokiečių RWE, Prancūzijos „GDF Suez“, Ispanijos „Iberdrola“, Čekijos „CEZ“. Šis projektas vertinamas taip pat apie 4 mlrd. EUR.
Vakariečių energetikų noras įsitvirtinti centrinės Europos branduolinėse aikštelėse aiškinamas jų planais ateityje aprūpnti savo rinkas elektra, kuri bus gaminama ryčiau pastatytose branduolinėse jėgainėse. Pačioje Vakarų Europoje, išskyrus Prancūziją, atominės energetikos plėtrą stabdo skeptiškas visuomenės požiūris, griežtėtantys ekologiniai reikalavimai.
J. Vilemo manymu, norėdamos pasinaudoti kilusiu vakariečių susidomėjimu ir uždirbti, net Rusija su Baltarusija pakeitė atominių elektrinių statybos vietas, priartindamos jas prie Vokietijos. „Netrukus turėtų būti paskelbta, kad atominė jėgainė Kaliningrado krašte numatoma statyti ne prie Lietuvos sienos, o vakaruose, arčiau Vokietijos. Pasikeitė ir atominės jėgainės statybos vieta Baltarusijoje – anksčiau galvota ją statyti Mogiliovo srityje prie Rusijos sienos, dabar skelbiama apie aikštelę šalies vakaruose, visai greta Lietuvos“, - pastebi akademikas.
Paieškos prasideda
A.Sekmokas „Balsą.lt“ informavo, kad iki šių metų pabaigos tikimasi susitarti su strateginiu investuotoju ir nuo 2010 m.pradėti įgyvendinti atominį projektą.
„Dar turime atlikti namų darbus – iki rugsėjo planuojame parengti verslo planą, kuriame būtų aiškiai matoma kaina, elektros pardavimo rinka tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tada bus galima kalbėti su galimais investuotojais ir reaktorių gamintojais, išsiaiškinant, kuris jų gali pasiūlyti geriausias sąlygas‘, - perspektyvas dėstė ministras.
Liks ant ledo?
Viltį, kad Lietuvos valdžiai pavyks surasti aukso veršį, krizės akivaizdoje panorėsiantį švaistytis milijardais, menkina naujausios žinios iš Bulgarijos.
Strateginis investuotojas - jau minėtas Vokietikos koncernas RWE, anksčiau žadėjęs surasti reikalingas lėšas kai tik bus įkurta projektą įgyvendinanti įmonė, pranešė dėl krizės priverstas šio pažado vykdymą atidėti. Be to, Belenės AE projektui bankai pareikalavo gerokai didesnių valstybės garantijų, nes nėra tikri dėl jo nerizikingumo.
Panašus scenarijus galimas Lietuvoje, tokiu atveju naujo reaktriaus statybas teks užmiršti. Užmiršti atominės statybai sukurto LEO LT Lietuvos vartotojams neleis LEO LT pastangomis padidėjusios sąskaitos ir vis dažniau nutrūkstantis elektros tiekimas. LEO LT iš elektros bendrovių išvaikius daugumą specialistų, elektros ūkiu tiesiog nebebus kam pasirūpinti.
Be atominės apsieitume?
LEO LT pasirodžius nepajėgiu pastatyti elektrinę, vis garsiau girdėti nuomonių, kad šio itin brangaus projekto išvis nereikėtų imtis.
„Paskutiniais JAV ekspertų duomenimis, elektros gamybos kaina naujose elektrinėse gali siekti daugiau nei 50 lietuviškų centų, tuo tarpu „Lietuvos energija“ prognozavo, kad pagaminti kilovatvalandę 14 – 15 ct“, - „Balsui.lt“ sakė buvęs Kainų komisijos pirmininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas.
Jo manymu, tikėtina, kad artimiausiu laiku pradėtos diegti naujos elektros gamybos technologijos, viena iš galimybių - beprasidedanti komercinė mažųjų reaktorių gamyba. „Skubėdami galime pasistatyti senos technologijos objektą, kuris gamins nepakeliamai brangią elektros energiją“, - įspėjo V.Jankauskas.
Idėja statyti naują atominę kilo ekonomikos buvo metu, pateikiant argumentus, kad esamų elektros gamybos pajėgumų jau 2015 m. gali pritrūkti vartotojų poreikiams tenkinti. Tačiau spartų ekonomikos augimą pastaruoju metu keičiaspartus kritimas, o elektros suvartojimas šiemet krenta. Todėl elektros deficito grėsmė tapo mažai įtikinanti.
V. Jankausko manymu, su galingos elektrinės statyba reikėtų palūkėti dar ir dėl to, kad jai atsiradus stos mažesnių jėgainių plėtra. „Tai būtų blogas dalykas. Naudinga visuose miestuose turėti kogeneracines – elektrą ir šilumą gaminančias - jėgaines, didieji miestai privalo turėti atliekų deginimo elektrines, reikia naudoti daugiau biokuro, vystyti vėjo energetiką, kuri iki šiol buvo menkai plėtojama dėl biurokratinių kliūčių. Kelių yra daug, ne vien branduolinis“, - teigia profesorius .
TIK FAKTAI
LEO LT skelbiami oficialūs tikslai yra užtikrinti sklandžią Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų sistemos veiklą, įgyvendinti naujosios Lietuvos atominės elektrinės projektą, integruoti Lietuvos energetikos sistemą į Europos Sąjungos rinką, įgyvendinant Lietuvos elektros energetikos sistemų sujungimo projektus su Lenkija ir Švedija bei sinchroniškai sujungiant Baltijos energetikos sistemas su Vakarų Europos energetikos sistema UCTE.
LEO LT vadovo mėnesio atlyginimas siekė 40 tūkst. litų, LEO LT valdybos narių – 35 tūkst. litų. Antrinės LEO LT įmonės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininko, generalinio direktoriaus atlyginimas – 35 tūkst. litų. Jos valdybos narių, generalinio direktoriaus pavaduotojų – 25 tūkst. litų. VST ir Rytų skirstomųjų tinklų vadovų mėnesinis atlyginimas – 35 tūkst. litų, o valdybos narių – 25 tūkst. litų.
Likus kelioms dienoms iki apsisprendimo dėl LEO LT įteisinančių įstatymo pataisų, prezidentas V. Adamkus teigė vis tiek liksiąs kaltas, kad ir koks būtų jo sprendimas.
Tomas Čyvas, Eglė Markevičienė
