Legendinės rusų grupės „Akvariumas“ įkūrėjas bei solistas Borisas Grebenščikovas save vadina žmogumi be idealų, moralės ir ne itin protingu. Savo anūką jis matė vos kartą, su vaikais beveik nebendravo, be to, tvirtina, kad niekas nežino, kas yra muzika.
Pasaulį krečia finansų krizė. O jus?
1998 m. buvo devoliucija, apie kurią kažką girdėjau, bet negalėjau suprasti, apie ką kalbama, nes tuo metu buvau užsiėmęs savo mašinos ir dviejų priešpaskutinių gitarų pardavimu, kad sumokėčiau už albumo „Lilit“ įrašymą. Dabar situacija ta pati, visi pinigai, kurie buvo, nuplaukė - naujam albumui, koncertams. Todėl bus ta krizė ar nebus, kai neturi pinigų - tai neturi reikšmės.
Kokia diena jums ideali?
Bet kokia. Aš neturiu idealų, aš žmogus be idealų ir be moralės. Ir nelabai protingas.
O kokius žmones laikote protingais?
Jeigu norite nuoširdaus atsakymo, apie protingus mes nieko negalime žinoti, nes jie tokie protingi, kad neleidžia, kad kas nors ką nors sužinotų. Protingam žmogui niekada nesinorės būti dėmesio objektu.
O jūsų visuomenės dėmesys neslegia?
Tai labai geras pratimas. Vyksta tam tikras mokymosi procesas.
Ko iš jo išmokote?
Matyti, kad bet kuris prie manęs priėjęs žmogus nė kiek ne mažiau vertingas už mane ir todėl neturiu teisės žiūrėti į jį iš savo požiūrio taško. Visuomenės dėmesys slegia tik tuos, kurie įnirtingai koketuoja ir sako: „oi, jie man taip visi įkyrėjo“. Aš nelabai tuo tikiu.
„Аkvarium International“ - tarptautinė 17 muzikantų grupė su laukiniais instrumentais, taps nuolatinė?
Esmė ta, kad aš visiškai nieko neplanuoju: vakar pakoncertavome - ačiū Dievui, šiandien pavyks pakoncertuoti - ačiū Dievui. Šiuo etapu mums svarbiau ne koncertuoti, o įrašyti naują albumą. Štai jį užbaigsime, ir prasidės kitas gyvenimas.
Ar jums nekilo mintis, jeigu jau ėmėtės šelpti beglobius vaikus (labdaros koncertu. - Aut. past.), kurį nors iš jų įsivaikinti, juk pati geidžiamiausia pagalba jiems - augti šeimoje?
Jeigu aš neužsiėmiau savo vaikais, ką kalbėti apie svetimus.
Visiškai neužsiėmėte?
Na, žiūrėkite patys: aš namuose Peterburge būnu penkias šešias dienas per mėnesį, iš jų kasdien išeinu 10 val. ryto ir grįžtu 11 vakaro. Geras aš tėvas?
Gal senelis geresnis?
Anūką mačiau vieną kartą vieną valandą. Jis gyvena prie Maskvos, o aš Peterburge.
Nepasiilgstate?
Ne, aš sukurtas ne tam. Šiandien bus koncertas, kurio metu galėčiau būti kur nors su anūkais, vaikais.
Jūs sąmoningai aukojate šeimą?
Aš neaukoju, aš taip sukurtas.
Jūs harmoninga asmenybė ar kas nors gyvenime gali jus išvesti iš pusiausvyros?
Pabandykite.
Ne, nenoriu, man tik įdomu, ar jums yra tekę muštis.
Kartą ketvirtoje klasėje pabandžiau, bet malonumo nepatyriau. Žmogų galima užmušti, bet po to kyla galybė problemų - kaip atsikratyti kūno...
Nuo ketvirtos klasės jūsų niekas neprivertė būti agresyvaus?
Rytuose egzistuoja aiški mintis apie tai, kad geras meistras laimi dar nestojęs į kovą. Kam tas kvailas mosavimas rankomis, jeigu galima visko pasiekti ir be to? Todėl aš stengiuosi mokytis iš išmintingų.
Ar yra meno kūrinių, kurie gali jus paveikti iki ašarų - knygos, muzika, dailė?
Oi, tai ilgai truktų vardyti... Na, pernai rugpjūtį išgirdau labai įdomų Hendelio arijos atlikimą, tai mane labai sujaudino. Bet aš nematau skirtumo tarp Hendelio ir šiuolaikinės popmuzikos ir, tarkime, džiazo.
Na, taip, visa tai - muzika, bet skirtumas vis tiek yra...
Mes visiškai nežinome, kas yra muzika.
O kaip jūs apibūdinate savo kūrybą?
Man to nereikia daryti. Kai numirsiu ir ant mano antkapio ką nors užrašys, tuomet ir sužinosiu, kuo aš buvau.
Tik tuomet?
O iki tol man neįdomu, nes aš per daug užsiėmęs to darymu.
O kaipgi savižina, juk daugybė Rytų išminčių tai darė visą gyvenimą?
Aš tai ir darau, bet ta muzika, kurią aš kuriu, yra nevisiškai aš.
O kas?
Aš esu mechanizmas, gaminantis šią muziką. Jeigu kokia nors natų, ritmų arba tembrų dermė mane paveikia, aš noriu pabandyti, kas bus, jei visa tai atsispindės tam tikrame kontekste. Ir visa muzika, kuria aš užsiimu jau 36 metus, yra kaip tik bandymas perleisti per save tai, kas man patinka.
• Borisas Grebenščikovas gimė 1953 m. lapkričio 27 dieną Peterburge. Jis buvo triskart vedęs. Su pirmąja žmona Natalija Kozlovskaja išgyveno 4 metus ir susilaukė dukters Alisos, kuri užaugusi tapo aktore ir padovanojo seneliui anūką. Antrąja žmoną Liudmilą Šuriginą Borisas paviliojo nuo savo kolegos „Akvariumo“ muzikanto Vsevolodo Gakelio. Ji dirbo mokykloje sekretore ir pagimdė nuo Boriso sūnų Glebą. Jiedu kartu buvo 9 metus. Nuo 1991 m. Borisas yra vedęs Iriną, taip pat „Akvariumo“ muzikanto Aleksandro Titovo buvusią žmoną. Iš šios sąjungos gimė dukra Vasilisa.
