Visiems klientus darbo vietoje aptarnaujantiems užsieniečiams privalomą kalbos žinojimą parlamentas ruošiasi įtvirtinti įstatymu.
Dalius Rudokas pavežėju dirba jau šešeri metai: vežioja gyventojus per miestą iš vieno taško į kitą. Vyras pasakoja, kad klientai dažnai užsimena apie užsieniečius vairuotojus, kurie dirba Lietuvos miestų gatvėse: susikalbėti su jais kartais sudėtinga.
„Yra tikrai dalis keleivių, kurie išsikvietę pavežėją tikisi, kad jis kalbės lietuviškai, bent jau angliškai, bent kažkokia žinoma kalba. Yra tokių pavežėjų, kurie apskritai jokia žinoma kalba nekalba“, – teigia Kurjerių ir vairuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Dalius Rudokas.
Nesusikalbėjimas priveda prie bėdų. Jei keleivis su vairuotoju vienas kito nesupranta, kelionės virsta nemaloniais nuotykiais.
„Pats dirbu šį darbą, tai būna keleiviai pasakoja, jeigu atvyksta užsienietis visiškai nekalbantis, o moteris nurodė per klaidą ne tą adresą ir važiuojant ji nori išlipti kitoje vietoje ir nėra kaip pasakyti. Arba atvažiuoja vairuotojas ir sustoja visai kitoje vietoje negu moteris stovi, tas keleivis negali tiesiog surasti to automobilio, jis eina link automobilio, automobilis nuvažiuoja“, – pasakoja D. Rudokas.
Pavežėjai užkliuvo Seimo nariui liberalui Raimundui Lopatai. Jis įsitikinęs, kad žmones vežiojantys užsieniečiai vairuotojai, ypač iš trečiųjų šalių, Azijos, turi arba mokėti lietuvių kalbą, arba nedirbti šio darbo Lietuvoje.
„Minimaliai reikėtų tą kalbą žinoti. Sprendimas jau yra. Dar lapkritį valdantieji įregistravo Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Mat, kol kas galioja tvarka, kad lietuvių kalbą privalo mokėti tik pagal darbo sutartis dirbantys, klientus tiesiogiai, paslaugos suteikimo vietoje aptarnaujantys darbuotojai. Jei Seimas palaimins pataisas, nesvarbu, kokie darbo santykiai sieja pavežėją ir darbdavį, reikėtų mokėti lietuvių kalbą“, – tvirtina R. Lopata.
„Svarbiausia ne kokios darbo santykių formos, o lingvistinės piliečių teisės. Koks man skirtumas, ar tu pagal darbo sutartį, ar pagal pažymą, ar koks ten velnias, aš atėjau ir tu malonėk su manimi kalbėti lietuviškai“, – sako Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
„Lietuvių kalba yra privaloma, ji išliks privaloma, bendraujant su klientu, teikiant paslaugą, bendraujant, ten, kur yra bendravimas tiesioginis“, – aiškina Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė.
Šiuo metu užsieniečiams su darbo sutartimis, kurie aptarnauja klientus darbo vietoje, reikia išmokti lietuvių kalbą per pusmetį, kartais kalbos inspekcija leidžia mokytis ir ilgiau. Karo pabėgėliams taikoma išimtis: 24 mėnesiai.
„Ne mūsų pareiga mokytis užsienio kalbų, o užsieniečio pareiga išmokti arba bent pramokti, kokiam pavežėjui lietuvių kalbos“, – tikina A. Valotka.
Pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės mano, kad Seimas persistengė.
„Jeigu tokios pataisos įsigaliotų, jos veiktų absoliučiai visame versle dirbančius žmones, tikriausiai apribotų prieinamumą prie darbo jėgos darbdaviams, tiek tų pačių žmonių atvykusių iš užsienio galimybes dirbti. Iš tos pusės manom, kad tai yra perteklinis reikalavimas“, – teigia „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.
Ir priduria, kad dauguma klientų paslaugos kokybe yra patenkinti, sugeba susikalbėti su vairuotojais.
„Skundų būtent dėl nesusikalbėjimo, kalbos barjero yra vienetai. Kalbos mokėjimas yra pliusas, bet tai tik vienas iš elementų, kuris sudaro paslaugos kokybę. Lietuviai yra tauta kalbanti ir dviem, ir trimis kalbomis. Jeigu vairuotojas, pavyzdžiui, kalba vokiškai, o keleivis tik lietuviškai, tai programėlė automatiškai išvers susirašinėjimą“, – sako A. Pacevičius.
Jei Seimas priims pataisas, kiekvienas pavežėjas turėtų mokėti lietuvių kalba A2 lygiu: lankyti mėnesius trunkančius kursus, laikyti egzaminus:
„Suprantat kitus žmones, kurie nekalba angliškai, aš irgi būčiau už. Kaip ypač reikia patikslinti, kur sustoti, ar ten galima kažkur arčiau, ar panašiai, visada gerai susikalbėti.“
„Šiais laikais yra įvairios aplikacijos, kurios padeda išsiversti tekstą, aš manau, kad tai yra nebūtinoji sąlyga.“
„Minimalios žinios būtų gerai, bet kažkokius jiems ten organizuoti egzaminus galbūt per daug.“
„Jeigu gyveni šitoje šalyje, tai galėtum išmokti tos šalies kalbą.“
Tiesa, Seime gali kilti įvairiausių diskusijų. Dalis parlamentarų į siūlomą naujovę žvelgia atsargiai.
„Pavežėjais dirba ir tie patys pabėgėliai ukrainiečiai, tai mes tokiu atveju tiesiog dalį žmonių, kuriems pragyvenimui reikalingas darbas, užkirstumėm galimybę dirbti“, – tvirtina Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Jeigu pavežėjai yra iš Ukrainos, pabėgėliai nuo karo, tai aš tame nematyčiau nieko blogo, jeigu jis lietuviškai nemoka. Jeigu tai yra seniai gyvenantys asmenys, kurie piktybiškai nesimoko valstybinės kalbos, nors turi Lietuvos pilietybę, tai čia kitas atvejis“, – kalba Seimo narys, konservatorius Paulius Saudargas.
„Ukrainiečiams teks išmokti lietuvių kalbą, kai mūsų kažkada po karo pabėgėliai į Amerikas bėgo, visokias vietas, nemanau, kad jie ten demonstravo savo teises. Arba kaip kai kurios ukrainietės sėdinčios prie kasų prekybos centruose kažkaip demonstratyviai metus nesugeba pasakyt „laba diena“, – sako A. Valotka.
Valstybinės kalbos įstatymą Seimas planuoja tobulinti šios pavasario sesijos metu.
