Aukščiausiasis rinkimų tribunolas (TSE) teisia eksprezidentą dėl kaltinimų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir valstybine žiniasklaida, kai 2022 metų liepą jis sukvietė užsienio diplomatus į susitikimą, kuriame tvirtino, kad Brazilijos elektroninės balsavimo mašinos galėjo būti panaudotos didelio masto sukčiavimui.
Paruošęs „PowerPoint“ prezentaciją, bet nepateikęs jokių svarių įrodymų, J. Bolsonaro beveik valandą dėstė savo argumentus susirinkusiems ambasadoriams prezidento rūmuose vykusiame pasitarime, kurį tiesiogiai transliavo valstybinė televizija.
Prokurorai teigia, kad šis renginys pažeidė rinkimų įstatymą, nes buvo surengtas viduryje J. Bolsonaro poliarizuojančios kampanijos prieš 2022 metų spalį Brazilijoje vykusius rinkimus, kuriuos jis pralaimėjo savo varžovui, dabartiniam kairiųjų pažiūrų prezidentui Luizui Inacio Lula da Silvai (Luisui Inasiju Lulai da Silvai).
Manoma, kad J. Bolsonaro beveik neabejotinai bus nuteistas, todėl negalės dalyvauti 2026 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
68-erių buvęs kariuomenės kapitonas trečiadienį pakartojo, kad nepadarė nieko blogo.
„Susitikime nebuvo jokios kritikos ar išpuolių prieš rinkimų sistemą, – sakė jis žurnalistams. – Tiesiog paaiškinau, kaip Brazilijoje vyksta rinkimai.“
Tačiau atrodė, kad jis jau susitaikė su tikėtinu likimu.
„Žinome, kad ženklai nėra geri, bet esu ramus“, – sakė jis sekmadienį.
„Mes neketiname panikuoti dėl rezultatų... Norime išlikti gyvi, toliau prisidėti prie šalies valdymo“, – pridūrė jis.
Bylos svarstyme nedalyvaus
Tikimasi, kad J. Bolsonaro nedalyvaus posėdyje sostinėje Brazilijoje, kuris prasidės 9 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku.
Jis jį stebės iš pietinės Porto Alegrės valstijos, kur rengs politinius susitikimus, naujienų agentūrai AFP pranešė jo spaudos tarnyba.
Septyni TSE teisėjai greičiausiai nebaigs skaityti savo sprendimo ketvirtadienį, teigė šaltiniai. Jei prireiktų, kiti posėdžiai numatyti birželio 27 ir 29 dienoms, bet jie gali užsitęsti dar ilgiau.
J. Bolsonaro, kuris 2022 metų rinkimuose nusileido L. I. Lulai da Silvai, susitikime su diplomatais sakė, kad norėtų ištaisyti, jo teigimu, klaidas elektroninėje balsavimo sistemoje, kurią Brazilija naudoja nuo 1996 metų, ir taip užtikrinti rinkimų skaidrumą.
„Dar turime laiko išspręsti šią problemą, padedant ginkluotosioms pajėgoms“, – sakė jis.
Kaltinimai vėl prisiminti sausio 8 dieną, kai praėjus savaitei po L. I. Lulos da Silvos inauguracijos jo šalininkai sukėlė riaušes prezidento rūmuose, Aukščiausiajame Teisme ir Kongrese, tvirtindami, kad rinkimai buvo suklastoti, ir reikalaudami kariuomenės įsikišimo.
Tiek nepagrįsti J. Bolsonaro kaltinimai rinkimų klastojimu, tiek išpuolis sostinėje sulaukė daugybės palyginimų su jo politiniu pavyzdžiu Donaldu Trumpu ( ir pastarojo siekiu išsilaikyti valdžioje po pralaimėjimo 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose.
„Turi didelę bazę“
J. Bolsonaro, kuris po pralaimėjimo rinkimuose tris mėnesius praleido JAV Floridos valstijoje, nuo kovo, kai grįžo į Braziliją ir tapo savo Liberalų partijos (PL) garbės pirmininku, retai rodėsi viešumoje.
Tačiau jis tebėra galinga jėga Brazilijos politikoje, kur konservatyviosios partijos Kongrese turi tvirtą daugumą.
Getulio Vargaso fondo politologas Marco Antonio Teixeira teigė, kad J. Bolsonaro „turi didelę bazę, kuriai jis daro reikšmingą įtaką“.
Net jei bus nuteistas, „jis veiks užkulisiuose ir pasinaudos savo galia ir įtaka, kad padėtų kitiems kandidatams“, sakė M. A. Teixeira.
Tačiau J. Bolsonaro susiduria su daugybe kitų teisinių problemų – nuo penkių Aukščiausiojo Teismo tyrimų, dėl kurių gali būti pasodintas į kalėjimą, įskaitant tyrimus dėl sausio 8-osios išpuolių, iki policijos tyrimų, susijusių su įtarimais dėl suklastoto COVID-19 skiepų sertifikato ir deimantinių papuošalų, slapta įvežtų į šalį iš Saudo Arabijos.
