Vėliau paaiškėjo, kad problema gerokai rimtesnė. Automobilių servise nustatyta, kad buvo tvarkytas BMW variklis, o darbams panaudotos senos, nekokybiškos detalės. Pardavėjas su pirkėjais tiesiogiai nebendravo.
Jis nebeatsiliepė į skambučius, nebeatsakinėjo į SMS žinutes. Tad šią situaciją teko spręsti teisme. Bylą iš pradžių išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris patenkino automobilį su defektais nusipirkusių žmonių ieškinį ir priteisė iš pardavėjo 2248 eurų remonto bei 876 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Nesėkmingas pirkinys
Nukentėjusiųjų ieškinyje buvo nurodyta, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė už 7 tūkst. eurų iš atsakovo nupirko automobilį BMW X5.
Atsakovas tikino, kad automobilis yra geros būklės ir tinkamas eksploatavimui be jokių papildomų remontų ir išlaidų. Automobilį ieškovė ir jos sutuoktinis vizualiai apžiūrėjo ir išbandė, pravažiuodami apie 1 km kelio atkarpą.
Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo pažymėti jokie esami ir galimi parduodamo automobilio trūkumai. Kitą dieną važiuojant iš automobilio pirkimo vietos (Vilniaus) į Seirijų miestelį, nuvažiavus apie 20 km atstumą, automobilio prietaisų skydelyje įsižiebė informacija, jog automobilio variklio aušinimo sistemoje trūksta aušinimo skysčio.
Pripildžius aušinimo skysčiu aušinimo sistemą pirktu automobiliu ieškovė parvažiavo namo į Seirijų miestelį, tačiau jau kitą dieną pastebėjo, kad iš variklio aušinimo sistemos aušinimo skystis išteka į išorę ir nesilaiko sistemoje, todėl kas kartą, t. y. pravažiavus apie keliasdešimt kilometrų, aušinimo skysčiu reikėjo papildyti sistemą iš naujo.
Atsakovą apie automobilio variklio aušinimo sistemos defektą trečiasis asmuo informavo telefoniniu pokalbiu 2020 m. rugpjūčio 18 d. Šio pokalbio metu atsakovas sutiko dalyvauti autoservise apžiūrint parduotą automobilį, tačiau po šio pokalbio vyras jau neatsiliepė į kitus skambučius, neatsakinėjo į siunčiamas SMS žinutes.
Automobilį pardavęs vyras nedalyvavo 2020 m. rugpjūčio 24 d. atliekant BMW apžiūrą automobilių servise. Serviso specialistai pateikė automobilio defektavimo aktą, kuriame nurodė kelis aušinimo skysčio pratekėjimo židinius, galimas defektų atsiradimo priežastis (galimą variklio keitimą arba atliktą variklio remontą, panaudojant senas detales, arba natūralų nusidėvėjimą varikliui dirbant itin aukštoje temperatūroje, ilgainiui eksploatuojant) bei preliminarią defektų šalinimo kainą.
Ieškovė 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė atsakovui automobilio defektavimo akto kopiją ir pretenziją, į kurią prašė atsakyti iki 2020 m. rugsėjo 18 d. Nurodytu terminu negavusi atsakovo atsakymo ieškovė priėmė sprendimą remontuoti automobilio aušinimo sistemą, kad galėtų naudotis automobiliu.
Remonto darbai kainavo 2 248,92 eurus. Automobilį pardavęs vyras 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, jog nesutinka su ja. Jis atsisakė atlyginti išlaidas. Dar atkreipė dėmesį, kad nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo dienos automobiliu pravažiuoti 293 kilometrai.
Tačiau ieškovės nuomone, automobilio aušinimo sistemos gedimas buvo dar prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, bet apie tai pirkėja nebuvo informuota. Ieškovė transporto priemonės pirkimo metu faktiškai neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatyti automobilio gedimo ir jį užfiksuoti.
Neigė savo kaltę
BMW pardavėjas atsiliepimu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovei, atsižvelgiant į automobilio amžių, ridą ir eksploatavimo trukmę, buvo parduotas tinkamos kokybės automobilis.
Anot jo, ieškovė ir jos atstovai iki automobilio įsigijimo ir sutarties sudarymo automobilį apžiūrėjo, įvertino, išbandė pavažinėdami. Atsakovo nuomone, jei iki automobilio perdavimo būtų egzistavę kokie nors automobilio trūkumai, jie būtų nustatyti ir pastebėti, nes būtų tekėjęs aušinimo skystis.
Ieškovė, pasirašydama sutartį, papildomai patvirtino, kad susipažino su automobiliu ir jo trūkumais ir jokių pretenzijų atsakovui neturi. Ieškovė, ketindama įsigyti didesnės nei 326 000 km ridos naudotą automobilį, galėjo atlikti automobilio išsamią patikrą ieškovės pasirinktame autoservise iki sutarties sudarymo, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.
Šiam automobiliui 2020 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo atlikta techninė apžiūra ir jos metu nebuvo nustatyta defektų, todėl, atsakovo nuomone, ieškovės nurodomi automobilio trūkumai galėjo atsirasti tik po nuosavybės teisės perėjimo momento ir už juos atsakovas nėra atsakingas.
Ieškovės pateiktame defektavimo akte nurodomi trys galimi konkretūs aušinimo skysčio pratekėjimo židiniai: dvi aušinimo vamzdžio tarpinės ir vienas variklio bloko aušinimo kanalų dangtelis, tačiau iš remonto akto matyti, kad galėjo būti pakeista ne mažiau 25 atskirų detalių, kurios nebuvo nustatytos kaip defektuotos ir keistinos.
Nors defektavimo akte kalbama apie aušinimo skysčio pratekėjimą, nurodytos detalės net nėra aušinimo sistemos dalis ir su ja nėra susijusios. Todėl. Anot automobilio pardavėjo, ieškovė iš atsakovo siekia prisiteisti išlaidas, kurių pati nepatyrė, nes sąskaita išrašyta ir apmokėta trečiojo asmens.
Teismo sprendimas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovei 2 248 eurus automobilio remonto išlaidų ir 876 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis skelbime radę informaciją apie parduodamą juos dominančią transporto priemonę, 2021 m. rugpjūčio 14 d. susisiekė su automobilio BMW X5 pardavėju ir susitarė dėl automobilio apžiūros 2020 m. rugpjūčio 15 d.
Į servisą automobilis nebuvo vežamas, nes šventinę dieną servisai nedirbo. Apžiūros metu atsakovas ir trečiasis asmuo sutarė, kad pirkimo pardavimo sutartis bus sudaroma 2020 m. rugpjūčio 17 d.
Kitą dieną po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjus aplinkybei, kad įsigytas automobilis turi trūkumų, nukentėjusieji operatyviai ėmėsi priemonių paaiškėjusių trūkumų priežastims nustatyti.
Aplinkybė, kad automobilis savaitę iki pardavimo nebuvo eksploatuojamas ir jame nebuvo skysčių (kuro ir aušinimo skysčio), kurių pratekėjimas ir atsirado nedelsiant po to, kai automobilis šiais skysčiais buvo papildytas, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas nuslėpė nuo pirkėjų jam žinomus automobilio trūkumus.
Atsakovo argumentai, kad transporto priemonės pirkėjas apžiūrėjęs automobilį nepastebėjo skysčių pratekėjimo nepaneigia pardavėjo atsakomybės, nes automobiliui savaitę stovint neeksploatuojamam be kuro ir aušinimo skysčio, tiesiog buvo eliminuota šių skysčių pratekėjimo galimybė.
BMW pardavėjo atsakomybės nepaneigia nei jo amžius, nei tai, kad galimai automobilį pardavinėjo pirmą kartą, nei tai, kad defektai buvo nustatyti jam nedalyvaujant, nes, kaip patvirtina šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, atsakovas apie paaiškėjusius trūkumus buvo informuotas nedelsiant, buvo kviečiamas dalyvauti nustatant automobilio trūkumų priežastis, tačiau atsisakė dalyvauti automobilio apžiūroje, prioritetą suteikdamas sportinei veiklai – golfui.
Automobilio trūkumas, pasireiškęs aušinimo skysčio pratekėjimu, išaiškėjo mažiau nei per 24 valandas nuo jo įsigijimo, todėl teismas sprendė, kad daikto trūkumas buvo automobilio perdavimo pirkėjui metu. Šis daikto trūkumas buvo paslėptas, t. y. nebuvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
Defekto priežastys buvo nustatomos automobilio apžiūros būdu, o realios remonto darbų apimtys, reikalingos defektų šalinimui, paaiškėjo tik išardžius automobilį. Apie nustatytus daikto trūkumus pirkėja nedelsiant informavo pardavėją. Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę.
Teismas sprendė, kad automobilio defektų šalinimo kaina, nurodyta remonto darbų akte ir 2020 m. spalio 19 d. sąskaitoje, yra protinga ir atspindi realias ir protingo dydžio išlaidas, kurias patyrė pirkėjai, šalindami pardavėjo neatskleistus automobilio defektus.
Tokį apylinkės teismo sprendimą BMW pardavėjas dar apskundė apeliacine tvarka. Tačiau Vilniaus apygardos teismas šį skundą atmetę.
