Panevėžiečiai jau žino, kad penktadienio pavakarę užsukę į Respublikos gatvės 28 kiemelį, ras kur akis paganyti. Čia veikiantis blusų turgelis, pernai įkurtas ir iš karto tapęs populiarus, šį sezoną vėl įsisuka į veiklos ratą.
Daugelyje Europos šalių ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose jau senokai veikia vadinamieji blusų turgeliai. Juose žmonės parduoda ar keičia nebereikalingus, senus daiktus, juose susikerta kolekcininkų, amatininkų, smalsuolių keliai, čia tiesiog žvalgomasi, bendraujama, tariamasi.
Perka, parduoda, maino
Įkurti tokį turgelį Panevėžyje pernai sumanė verslininkas Valdas Somovas. Jo idėją, palaikant miesto Savivaldybei, įgyvendinti puikiai pavyko: pernai kiekvieną vasaros penktadienį kiemelis ūždavo iki pat vakaro.
Jokio mokesčio, jokių leidimų, jokių derinimų – tiesiog ateik, ant pasitiestos paklodės, atsineštos dėžės ar staliuko išdėstyk savo prekes ir lauk, gal kas susidomės. Kartą pasimaišius šiame žmonių sambūryje, norėdavosi čia ateiti vėl. Tegul ne pirkti – akis paganyti. Ir ko tik nesiūlė panevėžiečiai naujajame blusų turgelyje: senos knygos, nebereikalinga avalynė, rankinukai, sijonai, pačių sukurti rankdarbiai, gėlės, plokštelės, monetos ir dar daug visko.
Iš močiutės, ant aukšto rastas senutėles knygas parduoti atnešusios, pavyko pigiai nusipirkti dar maždaug 1928 metais išleistą sveikatos patarimų knygelę, surašytą garsaus gydytojo, vėliau sovietų nukankinto Juozo Žemgulio. Atvirukus kolekcionuojanti kaimynė net rankomis iš džiaugsmo suplojo, įsigijusi pluoštą prieškario atvirukų už kelis litus. O iš senutės už litą nusipirkta auksinio ūso atžala šiemet jau virto dideliu, tvirtas atžalas leidžiančiu augalu.
Ne vienas blusų turgaus pernai neaplenkdavęs panevėžietis galėtų pasidžiaugti ir pasidalyti čia įgyta nauja patirtimi. Kai kurie, tiesa, lygindami panevėžietiškąjį turgelį su sostinės ar net užsienio, ranka numoja – smulkus. Tiesa: ne iš stambiųjų. Užtat savas.
Rankdarbiai ir gėlės
Praėjusį penktadienį, kai oficialiai buvo paskelbtas blusų turgelio atidarymas, kaipmat prigužėjo pardavėjų. Tarp jų vaikštinėjo dar tik vos vienas kitas pirkėjas. Po turgelį besižvalgantis jo sumanytojas ir įkūrėjas V. Somovas neabejojo, kad kitą penktadienį šis būrelis bus gausesnis.
„Žmonėms patinka. Ne su vienu teko kalbėti, sakė, jog tokios vietos miestui trūko“, – džiaugėsi.
Ant stalelių kolekcininkai jau išdėstė ženkliukus, įvairius kitus eksponatus, pasakojo vieni kitiems, ką naujo pavyko rasti, įsigyti. Senų knygų pilną pasitiestą paklodę pridėjo kitas kolekcininkas, čia pat dailiai megztas įvairiaspalves servetėles, staltiesėles siūlė įsigyti moteris. Kiek toliau keletą smulkių rankdarbių atnešusi garbaus amžiaus moteris sakė atėjusi pirmą kartą. Teigė apie blusų turgų sužinojusi pernai, sezonui jau besibaigiant. Per žiemą mezgė, nėrė, rankdarbių prikaupė, bet pirmą sykį vos kelis pasiėmė – pažiūrėti, ar ką sudomins.
„Nemanau, kad kas puls tų mano darbelių pirkti, bet gal litą kitą ir pavyks prisidurti prie pensijos, ir tai gerai. O dar pasižmonėsiu – į kitus pasižiūrėsiu, save parodysiu“, – žodžio kišenėje neieškojo po poros metų 80-metį švęsianti moteris.
Savo rankdarbius blusų turgelyje siūlė ir visai jaunos meistrės – vienuoliktokės Kristina ir Rimantė sako čia atėjusios pirmą kartą ir nežinančios, kaip seksis prekyba. Merginos prekiavo iš siūlų, kitų medžiagų pagamintais auskarais, segėmis.
Naujas centras vaikams
Blusų turgaus kampe įsitaisė keletas vaikų. Ant pasitiestų paklodžių jie išdėliojo savo prekes – pačių pieštus atvirukus, išlankstytas dėžutes, iš medžiagos, odos skiautelių pasiūtas apyrankes, įdėkliukus, pliušinius žaislus ir daugelį kitų. Kainos – po litą, po du, tris.
Nekantrios akutės nužiūrinėjo praeivius: negi taip niekas ir nesusidomės jų padarytais darbeliais, neįvertins jų pastangų. Aplink vaikus vaikštinėjo, juos kalbino mokytoja vadinama moteris.
„Panevėžio balsui“ ji prisistatė vos prieš mėnesį įkurto naujo Vaikų dienos centro vadove Vale Polchoviene. Pasirodo, rankdarbius siūlantys vaikai – naujojo centro globotiniai.
Vaikų dienos centras įsikūręs Liepų alėjoje 7 nuomojamose patalpose, trijuose kambariuose. Centro globotiniai aplinkiniuose namuose gyvenantys vaikai, jaunuoliai. V. Polchovienė sakė, kad centrą remia labdariai iš Švedijos, paramą skiria ir „Maisto bankas“.
„Socialiniame darbe patirties turiu, tad sumaniau mieste įsteigti dar vieną Vaikų dienos centrą. Manau, kad tokių įstaigų per daug nebus, skurstančių žmonių yra tikrai daug“, – sako Vaikų dienos centro įkūrėja. Ji tikina, kad centras skirtas ne tik vaikams, jaunuoliams, jame bus teikiama pagalba ir suaugusiems žmonėms.
„Pasirinkome kiek kitokią veiklos kryptį. Juk dabar visi išmoko prašyti, reikalauti pagalbos, o bandyti užsidirbti patiems nebesinori. Todėl bandysime kreipti daugiau dėmesio į ūkinę komercinę veiklą, mokysimės, ieškosime būdų dirbti, užsidirbti“, – sako V. Polchovienė.
Priekyje – platūs užmojai
Centras dar tik žengia pirmus žingsnius. Kasdien jis dirba po porą valandų, jame apsilanko apie 15 vaikų.
„Į blusų turgelį su savo dirbiniais atėjome pirmą kartą, kitą penktadienį turėsime daugiau pačių pagamintų daiktų“, – sako vadovė.
Užkalbinti vaikai tikino, jog jiems labai patinka tokia veikla, kvietė ateiti kitą penktadienį ir pamatyti, kiek naujų darbelių jie padarė.
V. Polchovienė sako, jog pardavus darbelius, bus įgyjama naujų medžiagų kūrybinei veiklai, autoriai taip pat gaus dalį uždarbio. Kol kas centre yra tik siuvimo mašina, keletas įrankių, planuojama nusipirkti audimo stakles.
Vadovė sako, kad didieji darbai dar laukia. „Ne žuvį žmogui reikia duoti, o mokyti, kaip ją pasigauti. Dalyvaudami kūrybinėje veikloje vaikai išmoks naujo amato, supras, ką reikškia kiekvienas uždirbamas litas. Aš pati visko gyvenime siekiau savo jėgomis, noriu išmokyti to daryti ir kitus“, – sako su vaikais blusų turgelyje sutikta moteris.
