Vilniaus miesto apylinkės teismas (VMAT) praėjusią savaitę patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir V. Romanovą pripažino įtariamuoju, kuris nėra pasiekiamas Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo nusikalstamų veikų, BNS patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Pasak jos, tai yra viena iš būtinų sąlygų, siekiant teisti besislapstančius asmenis.
E. Martinonienės teigimu, kreipiantis į teismą taip pat buvo patikslinti ir papildyti įtarimai V. Romanovui. Vėliau šie įtarimai bus persiųsti Rusijai su prašymu su jais supažindinti V. Romanovą.
Seimas pernai spalį priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala, o įtariamas asmuo yra ne Lietuvoje ir negali būti išduotas Lietuvai. Pataisos sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis, jiems nedalyvaujant.
Vasario pabaigoje tokių veiksmų imtasi ir dėl buvusių bankrutavusio „Snoro“ banko vadovų ir akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo.
Žlugusio Ūkio banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Romanovas bei kiti banko vadovai įtariami sukčiavimu užvaldant didelės vertės banko turtą ir jo iššvaistymu, piktnaudžiavimu ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.
Kauno apygardos teismas bankroto bylą Ūkio bankui iškėlė 2013 metų gegužės 2 dieną, nutartis įsiteisėjo birželio 7 dieną.
Iki Ūkio banko veiklos sustabdymo didžiausias banko akcininkas buvo Vladimiras Romanovas, valdęs 65 proc. akcinio kapitalo. 2013 metų gegužę jis išvyko į Rusiją, buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. 2015 metų balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę, o tų pačių metų rugpjūtį Rusija informavo, kad V. Romanovui suteiktas prieglobstis.
