• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Blogiausio Lietuvai scenarijaus atveju pagrindinė problema greičiausiai būtų ne dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatai, o deguonis“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete apžvelgdama šalies pasirengimą trečiadienį pabrėžė Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

117

„Blogiausio Lietuvai scenarijaus atveju pagrindinė problema greičiausiai būtų ne dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatai, o deguonis“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete apžvelgdama šalies pasirengimą trečiadienį pabrėžė Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

REKLAMA

Apžvelgdama pasiruošimą teikti reanimacinę pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams, viceministrė sakė, kad dėl to yra bendradarbiaujama tiek Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertais, tiek Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugija.

„Turime jų oficialią poziciją, kad Lietuvai kritiniu atveju reikėtų tarp 1000 ir 1500 reanimacinių lovų. Turint laisvus DPV aparatus, modernias anestezijos mašinas, kurios galėtų būti naudojamos ventiliacijai, įsigytas naujas priemones, mes jau dabar turime 900 taškų. Taip pat vykdomi pirkimai ir yra dalyvaujama konsoliduotose Europos komisijos pirkimuose, kur perkame 400 DPV aparatų“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė.

Tačiau pagrindinė problema, jos teigimu, greičiausiai būtų ne DPV aparatai, o deguonis. 

„Mūsų situacija yra tokia, kad šiuo metu laisvų deguonies lovų turime apie 2000. Tai vertinant pagal blogąjį scenarijų, mums jų reikėtų dar papildomai nuo 4000 iki 7000. Dėl to vėl yra dirbama su Vyriausybe ir įstaigų atstovais. Šiuo metu yra analizuojamos galimybės, iki penktadienio organizuojančios įstaigos turėtų pateikti situaciją, kaip išplėsti centrinį deguonies tiekimą įstaigose, kokios galimybės naudoti deguonies generatorių. Blogiausiu atveju, kokios galimybės yra naudoti deguonies balionus. Jų problemos nėra, ji nebent yra tik su reduktoriais, nes jų rinkoje irgi yra ribotas kiekis“, – informavo L. Jaruševičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Siūlo svarstyti apie laikinas ligonines

Kartu ji užtikrino, kad lovų skaičius Lietuvoje yra didelis – iš maždaug 18 tūkst. šiuo metu jų užimtumas yra mažiau kaip 50 proc.

REKLAMA

„Taigi turime daugiau kaip 9 tūkst. laisvų lovų. Jei jos visos būtų su deguonimi, išvis neturėtume problemų, bet, kaip matome, situacija yra kitokia. 

Taip pat sanatorijose turime apie 5 tūkst. lovų, tačiau problema yra ta, kad didelė dalis jų nesutinka priimti COVID-19 pacientų. Iš dabar sutikusių yra apie 1200 lovų, planuojama, kad prisijungs ir Eglės sanatorija su 1300 lovų, taigi iš viso turime  sanatorijose apie 2500 lovų“, – kalbėjo viceministrė.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, jos teigimu, sanatorijos yra pakankamai toli nuo didžiųjų miestų, nuo Vilniaus, kur sergamumas gali būti aukštesnis. 

„Tad didieji miestai turėtų įvertinti laikinų ligoninių poreikį. Dėl to kalbėjome ir su „Litexpo“ atstovais, Vilniaus miesto savivaldybe“, – sakė L. Jaruševičienė. 

Kartu ji pridūrė, kad dabar yra pateiktos rekomendacijos, 4 saugos lygiai, kurie numato, kokių apsaugos priemonių reikia atitinkamu atveju, taigi ir ligoninių vadovai gali lengviau apskaičiuoti, kiek jų reikės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ignalinos ligoninė liko be vadovės

Sveikatos apsaugos vicemenistrė taip pat informavo, kad Ignalinos ligoninė nuo trečiadienio neturi nei direktoriaus, nei jo pavaduotojo. 

„Mūsų žiniomis, Ignalinos ligoninė jau nuo šiandien nebeturi nei vadovo, nei jo pavaduotojo. Paliktas laivas su darbuotojais ir su pacientais. Jei neturėtume tinklo, situacija būtų dramatiška“, – pabrėžė ji.

REKLAMA

Viceministrė priminė, kad ne mažiau sudėtinga situacija ir Ukmergėje, kur dėl fiksuoto ligos židinio praktiškai nebeliko kam dirbti.

„Mūsų sukurtas tinklas leido padaryti tai, kad organizuojant įstaigas Santaros klinikos labai operatyviai perkelti penkis medikus iš Respublikinės universitetinės ligoninės dirbti į Utenos ligoninę, tokiu būdu užtikrinant nenutraukiamą paslaugų teikimą. 

Paskelbus ekstremalią situaciją buvo padarytas sprendimas sukurti įstaigų tinklą, kurio darbinis pavadinimas – koronaklasteris. Tai yra penkios įstaigos tapo organizuojančiomis darbą su visomis jų regione esančiomis įstaigomis. Analogiškas sprendimas buvo padarytas su greitosios medicinos pagalba“, – aiškio L. Jaruševičienė.

REKLAMA

Viceministrė pripažino, kad regioninių įstaigų pasirengimas COVID-19 suvaldymui Lietuvoje yra ne vienodas, tačiau pabrėžė kad yra daromi sprendimai, kad vis labiau tvirtėtų regioninės komandos.

„Organizuojančių įstaigų vadovai įgijo teisę reguliuoti pacientų srautus, medikų perkėlimą iš vienos vietos, medicinos priemonių paskirstymą regione. Ministerija kiekvieną dieną rengia videokonferencijas su organizuojančiomis įstaigomis“, – sakė L. Jaruševičienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kviečiame žiūrėti visą posėdį:

 

Naujausiais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 581 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami. 

Per kovo 31 dieną ištirti 1849 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 12574 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. 

REKLAMA

Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.

Svarbiausia informacija apie koronavirusą

Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

REKLAMA

Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ARBA 

Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):

REKLAMA

1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.

2) Sveikatos priežiūros specialistai.

3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.

REKLAMA

SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.

Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.

Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.

REKLAMA
REKLAMA

Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).

Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).

Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų