.jpg)
Per visą blogo valdymo sprendimų JAV kompanijose istoriją keli iš jų buvo pražūtingi įmonėms. Nėra lengva sužlugdyti kompaniją vos vienu sprendimu, ypatingai, jei įmonė turi įgijusi didelę rinkos dalį, gauna dideles ir nuolat augančias pajamas bei gali pasigirti sėkminga veiklos istorija.
Tačiau blogas sprendimas nelygus blogam sprendimui. Portalas „24/7 Wall St.“ nusprendė išskirti blogiausius visų laikų verslo sprendimus Jungtinėse Valstijose. Šie sprendimai kainavo bendrovėms milijardus dolerių ir galiausiai jų pačių nepriklausomybę.
Interneto svetainė pasirėmė žurnalo „Fortune“ kasmet sudaromu 500 JAV stambiausių kompanijų suskirstytų pagal gaunamas pajamas, kad galėtų išskirti tas, kurios dėl savo netinkamų sprendimų patyrė daugiausiai nuostolių.
Pasirinktos įmonės turėjo patekti į „Fortune“ 100 stambiausių JAV įmonių sąrašą ir jame išsilaikyti bent 10 metų, o vėliau iš jo iškristi. Po to buvo išskirtos kompanijos, kurios priėmė pastebimą sprendimą, kuris smarkiai sumažino jų pajamas ir galiausiai paskatino jų nuosmukį.
Patekti į „Fortune 500“ sąrašą nėra lengva, tačiau patekus taip pat sunku iš jo ir iškristi. Beveik du trečdaliai iš šiais metais į pirmąjį šimtuką patekusių įmonių čia išbuvo mažiausiai dešimtmetį. 23 įmonės šioje viršūnėje išbuvo jau ketvirtį amžiaus, dar 13 kompanijų čia yra nuo pat sąrašo sudarymo pradžios 1955 metais. Net ir iškritusios iš pirmojo šimtuko įmonės išlieka stambios ir gyvybingos – 70 pirmojo „Fortune 100“ sąrašo bendrovių šiandien patenka į „Fortune 500“ sąrašą.
Dauguma įmonių blogų sprendimų nėra pražūtingi. JAV automobilių gamintoja „General Motors“ (GM) yra padariusi ne vieną klaidą, tačiau nei viena iš jų nebuvo tokia skausminga kaip sprendimas tęsti didelių transporto priemonių gamybą, kai rinkos tendencijos rodė perėjimą prie mažesnių automobilių. Blogas rinkos įvertinimas privertė GM bankrutuoti 2009 metais, tačiau su JAV valdžios pagalba įmonė išsilaikė „Fortune 100“ sąraše. Deja, tačiau to paties negalima pasakyti apie šiame sąraše atsidūrusias bendroves.
„24/7 Wall St.“ suskirstė blogus sprendimus į tris kategorijas. Kompanijų „Lehman Brothers“ ir „Firestone“ valdymas buvo tiesiog nerūpestingas. Artėjant nekilnojamojo turto burbului bankrutavusio JAV banko vadovai suteikė kur kas daugiau reikšmės investicinės bankininkystės padaliniui nei kitos finansų institucijos. Padangų gamintoja „Firestone“ paskubomis bandė išplėsti naujos rūšies padangų gamybą. Abi minėtos kompanijos ignoravo savo ekspertų perspėjimus, kad jų sprendimai yra labai rizikingi.
Kompanijų „Kodak“ ir „Motorola“ atvejais valdybos paprasčiausiai praleido esminius pokyčius rinkose. Mobiliųjų telefonų gamintoja „Motorola“ per ilgai laikėsi savo senojo mobiliųjų telefonų gamybos verslo – įmonei nepavyko iškelti „Razr“ prekės ženklo ar papildyti jį išmaniuoju telefonu, o vėliau prekės ženklas tiesiog prarado savo aktualumą. Fotografavimo įrangos gamintoja „Kodak“, kuri turėjo skaitmeninių fotoaparatų patentą dar tuomet, kai nebuvo pradėta masinė jų gamyba, galiausiai atsiliko nuo kitų skaitmeninių fotoaparatų gamintojų „Fuji“ ir „Sony“.
Prekybos tinklui „Kmart“ pritrūko įžvalgos. Mažmenininkui nepavyko sukurti modernaus tiekimo grandinės valdymo, kuris galėtų aptarnauti augantį klientų skaičių. Tačiau įmonė turėjo to tikėtis po kainų mažinimo karo su konkurente „Wal-Mart Stores“ bei agresyvios reklamos kampanijos.
Kad išskirtų blogiausius visų laikų verslo sprendimus portalas „24/7 Wall St.“ apžvelgė visas „Fortune 500“ kompanijas nuo 1955 metų, kurios per tą laikotarpį buvo patekusios į pirmąjį šimtuką ir išbuvo ten mažiausiai 10 metų, tačiau 2012 metais į jį nebuvo įtrauktos.
Kompanija taip pat turėjo būti pasiprašiusi apsaugos nuo bankroto ar įsigyta kitos bendrovės. Siūlome susipažinti su blogiausiais visų laikų JAV įmonių verslo sprendimais.
Motorola
Kiek metų išbuvo „Fortune 500“ sąraše – 56
Aukščiausias pasiekimas „Fortune 500“ sąraše – 23 vieta (1994 m.)
Didžiausios pajamos – 43,7 mlrd. JAV dolerių (2006 m.)
Dabartinis statusas – skilimas, parduotas „Motorola Mobility“ padalinys.
Plono ir stilingo mobiliojo telefono „Razr“ sėkmė leido kompanijai „Motorola“ įgyti 22 proc. mobiliųjų telefonų rinkos 2006 metais. Vis dėlto įmonei nepavyko sukurti naujos kartos išmaniųjų telefonų ir taip paremti „Razr“ prekės ženklą, o jau 2007 metais bendrovė pardavinėjo tradicinius mobiliuosius telefonus su nuolaida.
Kai 2010 metais „Motorola“ pristatė naują „Razr“ telefonų liniją, kompanijai teko konkuruoti su tokiais produktais kaip „iPhone“ ir „BlackBerry“. Nors 2006 metais įmonės pajamos viršijo 43 mlrd. JAV dolerių, 2010 metais jos siekė vos 22 mlrd. JAV dolerių.
Nuo 2006 m. spalio iki 2009 m. kovo bendrovės akcijos krito daugiau kaip 90 proc. - nuo 107 JAV dolerių už akciją iki mažiau kaip 13 JAV dolerių. Šiuo metu „Google“ priklausančiam „Motorola Mobility“ padaliniui priklauso 11,2 proc. mobiliųjų telefonų rinkos.
Lehman Brothers
Kiek metų išbuvo „Fortune 500“ sąraše – 14
Aukščiausias pasiekimas „Fortune 500“ sąraše – 37 vieta (2008 m.)
Didžiausios pajamos – 59 mlrd. JAV dolerių (2007 m.)
Statusas – bankrutavo
Paskutiniaisiais JAV nekilnojamojo turto burbulo metais „Lehman Brothers“ padidino savo skolinimąsi, kad įsigytų daugiau būsto paskolų vertybinių popierių ir nekilnojamojo turto. Tokia strategija per pakilimą bankui atnešdavo didžiulį pelną, tačiau sprogus NT burbului tapo rimta problema. Pradėjus kristi būstų ir komercinio NT kainoms, įmonė nebegalėjo atsikratyti įsigytu turtu rinkoje ir buvo priversta patirti milžinišką nuostolį.
Nors kiti šalies bankai, tokie kaip „Goldman Sachs“ ar „Mrogan Stanley“, laikėsi tokios pačios strategijos, tačiau jiems pavyko išgyventi tapus bankų holdingo kompanijomis, kas leido joms gauti taip reikalingą finansinę paramą iš JAV vyriausybės. Paramos programos „Lehman Brothers“ bankui tapo prienamos per vėlai ir bankas buvo priverstas bankrutuoti 2008 metais.
1999-2007 metais „Lehman“ pajamos išaugo nuo 19 mlrd. JAV dolerių iki 59 mlrd. JAV dolerių. Per šį laikotarpį bendrovė „Fortune 500“ sąraše pakilo iš 88 į 37 vietą.
Firestone
Kiek metų išbuvo „Fortune 500“ sąraše – 34
Aukščiausias pasiekimas „Fortune 500“ sąraše – 24 vieta (1956 m.)
Didžiausios pajamos – 5,3 mlrd. JAV dolerių (1979 m.)
Statusas – buvo išpirkta
Siekdama prailginti produktų gyvavimo laiką kompanija „Firestone“ 1972 metais pradėjo gaminti radialines padangas. Įmonė naudojo naują technologiją, kuri leido jai pasiūlyti padangas rinkai greičiau nei konkurentėms. Tais pačiais metais kompanijos dokumentuose buvo pranešta, kad naudojant padangą nuo jos nusilupa guma. Nepaisant šių problemų kompanija tęsė padangų gamybą, kad galėtų patenkinti savo klientų, tokių kaip „General Motors“, poreikį.
Tačiau spaudžiama vyriausybės ir klientų apsaugos grupių, susirūpinusių padangų saugumu, 1978 metais kompanija atšaukė beveik 10 mln. padangų. Iš pradžių dėl trūkumų „Firestone“ kaltino netinkamą vartotojų eksploataciją. Vis dėlto JAV nacionalinė greitkelių ir eismo administracija 1980 metais nustatė, kad „Firestone“ iš tiesų žinojo apie produktų defektus ir tai įrodė įmonėje rastais dokumentais. Po to sekė teismo ieškiniai, neigiamas visuomenės vertinimas, smukusios pajamos ir pardavimai.
1988 metais „Firestone“ įsigijo kita padangų gamintoja „Bridgestone“.
Digital Equipment Corp.
Kiek metų išbuvo „Fortune 500“ sąraše – 25
Aukščiausias pasiekimas „Fortune 500“ sąraše – 247 vieta (1990 ir 1993 m.)
Didžiausios pajamos – 14,6 mlrd. JAV dolerių (1996 m.)
Statusas – buvo išpirkta
Komercinių elektronikos prietaisų, žinomų kaip minikompiuteriai, gamintojos „Digital Equipment Corp.“ (DEC) sėkmė pradėjo blėsti praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. DEC buvo sėkminga, nes jos gaminama produkcija kainavo daug mažiau nei populiarieji kompiuteriai, kuriuos gamino „International Business Machines“ (IBM).
DEC valdė minikompiuterių rinką nuo 7-ojo dešimtmečio iki 10-ojo dešimtmečio pradžios, tačiau įmonei nepavyko greitai patekti į darbo bei asmeninių kompiuterių rinką. Kai kompanija pagaliau nusprendė gaminti asmeninius kompiuterius, ji nesėkmingai bandė pritaikyti savo sukurtą operacinę platformą VMS.
Tuo tarpu kompanijos „Hewlett-Packard“ (HP) ir „Sun Microsystems“ sugebėjo įsitvirtinti darbo kompiuterių rinkoje naudodamos UNIX operacinę sistemą, kuri leido naudotis platesniu programinės įrangos pasirinkimu nei VMS. Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje asmeninių kompiuterių rinkoje pradėjo dominuoti HP ir IBM kompiuteriai.
Nuo 1991 iki 1996 metų DEC beveik kiekvienus metus patirdavo nuostolį (1992 ir 1994 metais nuostoliai siekė 2 mlrd. JAV dolerių). Į „Fortune 500“ sąrašą įmonė pateko 1974 metais, o 1993 metais pasiekė aukščiausią poziciją (27 vieta). Vos per 6 metus įmonė smuktelėjo iki 118 vietos ir 1998 metais ją perpirko „Compaq“.
Kmart
Kiek metų išbuvo „Fortune 500“ sąraše – 11
Aukščiausias pasiekimas „Fortune 500“ sąraše – 15 vieta (1995 m.)
Didžiausios pajamos – 37 mlrd. JAV dolerių (2000 m.)
Statusas – susijungė
Didžiausia „Kmart“ klaida praėjusio tūkstantmečio pabaigoje buvo bandymas konkuruoti kainomis su „Walmart“. Pastaroji turėjo tiekimo grandinės sistemą, kuri buvo vadinama prekės „pačiu laiku“, ir leido mažmenininkei efektyviai papildyti savo sandėlius. „Kmart“ nepavyko sukurti panašios sistemos ir tai reiškė, kad vartotojai likdavo nepatenkinti, kai parduotuvėse pasibaigdavo prekės.
Nuo 1998 metų birželio iki 2000-ųjų birželio „Walmart“ akcijos pakilo 82 proc., o „Kmart“ nukrito 63 proc. Nors tūkstantmečių sandūroje nauja vadovybei pavyko pagerinti veiklos produktyvumą, 2002 metais kompanija pasiprašė apsaugos nuo bankroto ir uždarė šimtus parduotuvių. 2005 metais „Kmart“ susijungė su „Sears Roebuck“.
American Motors
Kiek metų išbuvo „Fortune 500“ sąraše – 33
Aukščiausias pasiekimas „Fortune 500“ sąraše – 38 vieta (1961 m.)
Didžiausios pajamos – 4,2 mlrd. JAV dolerių (1984 m.)
Statusas – buvo išpirkta
Iki 1987 metų, kai JAV automobilių gamintoją „American Motors“ įsigijo „Chrysler“, kompanija išgyveno daugiau kaip 20 metų nuosmukį. Pirmuosius nuostolius bendrovė patyrė 7-ojo dešimtmečio viduryje. Tuomet jai nepavyko konkuruoti su „General Motors“ ir „Ford Motor“ plečiantis į didelių automobilių rinką, kuri žadėjo didesnį pelną.
Nepaisant nuostolių „American Motors“ pavyko išsilaikyti dar vieną dešimtmetį, kai buvo įsigyta prekės ženklas „Jeep“. Tačiau silpna ekonomika pakenkė „Jeep“ pardavimams ir dešimtmečio 8-ojo dešimtmečio pabaigoje smarkiai krito įmonės pajamos. Be to, vis daugiau pavojaus kėlė užsienio automobilių gamintojai. Japonijos įmonės, kurių maži automobiliai užplūdo JAV rinką, surinkinėjo savo produkciją Japonijoje, kur darbuotojų atlyginimai buvo ženkliai mažesni nei JAV.
RCA
Kiek metų išbuvo „Fortune 500“ sąraše – 28
Aukščiausias pasiekimas „Fortune 500“ sąraše – 15 vieta (1968 m.)
Didžiausios pajamos – 8 mlrd. JAV dolerių (1980 ir 1981 metais)
Statusas – buvo išpirkta
Vartojimo elektronikos prietaisų gamintoja RCA ilgą laiką buvo laikoma itin novatoriška – įmonė pirmoji pradėjo pardavinėti elektroninius televizorius plačiojoje rinkoje.
Vis dėlto nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio kompanija pradėjo diversifikuoti savo verslą. Įmonės plėtra buvo tokia sparti ir toli siekianti, kad tapo sudėtingą ją valdyti. RCA įsigijo daug skirtingų kompanijų, tarp jų leidybos bendrovę „Random House“, automobilių nuomos bendrovę „Hertz“ ir šaldyto maisto gamintoją „Banquet“. Kompanija net bandė įsibrauti į IBM kompiuterių rinką.
Diversifikuodama savo verslą RCA sumažino išlaidas pagrindinių produktų tyrimams. Kai įmonių įsigijimai pasirodė nesėkmingi, RCA pranešė, kad sugrįš prie tradicinių savo produktų, kuriuos daugiausiai sudarė spalvotieji televizoriai. Vis dėlto tuomet kompanijai jau teko konkuruoti su Azijos gamintojais, kurie gamino pigesnes vartojimo elektronikos prekes. Galiausiai 1986 metais kompaniją įsigijo „General Electrics“.
Kodak
Kiek metų išbuvo „Fortune 500“ sąraše – 58
Aukščiausias pasiekimas „Fortune 500“ sąraše – 18 vieta (1989, 1990 ir 1992 metais)
Didžiausios pajamos – 20,6 mlrd. JAV dolerių (1992 m.)
Statusas – bankrutuoja
Kompanija „Eastman Kodak“ sukūrė skaitmeninį fotoaparatą dar 1975 metais, tačiau neinvestavo į šią technologiją bijodama, kad ji sumažins bendrovės juostinių fotoaparatų verslo pardavimus. Tik tuomet, kai juostinių fotoaparatų populiarumas pradėjo mažėti, kompanija nusprendė plėstis skaitmeninėje rinkoje. Tačiau tokie įmonės konkurentai kaip „Fuji“ ir „Sony“ į rinką įsiliejo greičiau, „Kodak“ taip ir nepavyko pilnai išnaudoti produkto, kurį ji pati ir sukūrė.
2001 metais skaitmeninių fotoaparatų rinkoje „Kodak“ atsiliko nuo „Sony“ ir patirdavo po 60 JAV dolerių nuo kiekvieno parduoto fotoaparato. 2010 metais kompanija šioje rinkoje buvo šešta, o pati rinka pradėjo užleisti pozicijas išmaniesiems telefonams bei planšetiniams kompiuteriams.
Aukščiausiai „Kodak Eastman“ akcijos (iki 94 JAV dolerių už akciją) buvo pakilusios 1997 metais ir tai įrodo, kad blogi įmonių sprendimai neretai sužlugdo stambias bendroves per kelis metus. 2011 metų gruodį įmonė pasiprašė apsaugos nuo bankroto. Iki šiol kiekvienais metais buvusi „Fortune 500“ sąraše „Kodak“ gali net nepatekti į kitų metų sąrašą.
