Pasak politikės, pakoreguotame šių metų biudžete, kurį antradienį patvirtino Seimas, atsispindi tik dalis viešojo sektoriaus darbuotojams duotų įsipareigojimų.
„Apmaudu, kad augant ekonomikai biudžetą peržiūrėjusi Vyriausybė nerado galimybės padidinti algų mokytojams ir dėstytojams. Nevykdomi ir anksčiau duoti įsipareigojimai užtikrinti mokytojų socialines garantijas išeinant į pensiją. Vietoje šiemet reikalingų 6 mln., Vyriausybė „sukrapštė“ tik 1 mln. eurų. Beje, pusės reikalingų lėšų ugniagesiams taip pat nerado. Visa tai nuvilia, nes daugybė viešajame sektoriuje dirbančių žmonių maitinami vien tik pažadais“, - sako V. Blinkevičiūtė.
Buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė taip pat teigia, kad Vyriausybės sprendimais pagrįstai piktinasi gydytojai ir slaugytojai, mat jiems svarbios kolektyvinės sutarties nuostatos lig šiol yra „įšaldytos“.
„Matome, kaip sunkiai vyksta jų derybos su Vyriausybe. Medikai buvo pirmosiose fronto gretose kovojant su pandemija, jie buvo arčiausiai žmonių, dirbo dieną naktį, tačiau algos jiems nedidinamos – kalbama tik apie priedų dirbant pandemijos metu išmokėjimą“, - komentuoja V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų partijos pirmininkės žodžiais, Vyriausybė, didindama užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams, taip galėtų paskatinti elgtis ir privatų sektorių.
„Mes norime, kad viešajame sektoriuje dirbtų kompetentingi ir patyrę žmones. Norime, kad žmonės gautų kokybiškas švietimo, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas. Kad geri specialistai neemigruotų.
Tačiau ir toliau daliai jų valstybė moka apverktinas algas. Toks požiūris yra nesuprantamas. Juk didinant algas viešajame sektoriuje, privatus irgi priverstas „pasitempti“. Tačiau akivaizdu, kad visa tai dabartinei konservatorių ir liberalų Vyriausybei nėra labai svarbu“, - vertina V. Blinkevičiūtė.
Antradienį Seimas pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto projektui.
Finansų ministerija skelbia, kad patobulintas biudžeto projektas parengtas siekiant finansuoti naujai išryškėjusius ir ilgiau nei planuota trunkančius poreikius bei priemones, susijusias su COVID-19 padarinių mažinimu. Taip pat patobulintame projekte atsižvelgiama į „Naujos kartos Lietuva“ plano numatomas investicijas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo bei kitus finansinius valstybės ir jos gyventojų poreikius.
