„Sunku įsivaizduoti Lietuvos atgimimą, visą Sąjūdį, visą tą pakilimą be Justino Marcinkevičiaus. Jis visą laiką yra su mumis, nežinau, ką galėčiau ir bepridurti. Iš tikrųjų, jo veiklą tyrinėja ir tyrinės istorikai, ir literatūrologai, tik norėtųsi, kad tos diskusijos būtų tokios oresnės, konstruktyvesnės, nereikia to drabstymosi purvais“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.
Anot jos, pats J. Marcinkevičius ragino „nereikia pykčio, pagiežos, keršto, melo“, o įamžinimo klausimas visada kelia daug diskusijų apie kokią asmenybę bebūtų kalbama.
„Todėl aš visiškai neabejoju, kad Lietuvos žmonės, Lietuvos bendruomenė, anksčiau ar vėliau vis tik ras tą sutarimą, kaip, kur, kada, kokiu pavidalu tai padaryti, nes Justinas Marcinkevičius tikrai yra to vertas“, – teigė politikė.
V. Blinkevičiūtės teigimu, šalis neturėtų bijoti įvertinti ir padėkoti žmonėms, kurie prisidėjo prie laisvės siekimo ir šalies atgimimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atmetė kritiką Lietuvos poetui J. Marcinkevičiui, pareiškęs, kad tai yra vienas garsiausių šalies poetų, o kritiškos diskusijos apie jo atminimą skaudina rašytojo artimuosius.
Lietuvos rašytojų sąjunga pernai paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto J. Marcinkevičiui atminti konkursą, kurį laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“.
Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo neseniai atsinaujino eseistui Vytautui Toleikiui leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavus straipsnį „Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas“, viešojoje erdvėje iniciatyvą dėl paminklo šiam poetui komentavo ir daugiau viešųjų intelektualų, vadindami jį pertekliniu ar per ankstyvu.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.
Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.
Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.
Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
