Blefas dėl akcizų

Vyriausybės skaičiavimai ir pažadai, kad padidintas akcizas stipriajam alkoholiui papildys valstybės biudžetą šimtais milijonų litų, o lietuviai atsisakys vartoti alkoholį, nepasitvirtino.

Praėjus dvejiems metams po to, kai per vadinamąją naktinę reformą buvo padidinti mokesčiai ir akcizo tarifas stipriajam alkoholiui, dabartinė padėtis susiklostė taip, kad valdžia kalba apie milijardo litų ištraukimą iš šešėlio. Seimo narius peržiūrėti sprendimą verčia šimtai milijonų litų, kuriuos valstybė kiekvienais metais ne surenka, o praranda dėl intensyviai didėjančio šešėlinio verslo.

Pardavimas smarkiai sumažėjo

Seime pritarta Ekonomikos komiteto teiktam įstatymo projektui mažinti akcizo tarifą etilo alkoholiui nuo 4 416 litų/HPA (100 litrų grynojo alkoholio) iki 3 200 litų/HPA. Per 2008–2009 metus etilo alkoholio akcizo tarifas buvo padidintas 38 proc. ir dabar 2,3 karto viršija Europos Sąjungai nustatytą minimumą. Šią savaitę gali paaiškėti, ar akcizas iš tikrųjų bus sumažintas. Per svarstymą Seime už Akcizų įstatymo projektą, kuriame siūloma mažinti akcizo tarifą alkoholiui, balsavo 67 parlamentarai iš 117 dalyvavusiųjų posėdyje.

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) prezidentas Laurynas Vilimas sakė teigiamai vertinantis Seimo narių pasiryžimą mažinti akcizą alkoholiui.

„Galima tik pasveikinti, kad akivaizdūs argumentai, oficiali statistika ir faktai neleidžia nugalėti populizmu persmelktų emocijų. Akivaizdu, kad tik kainos sumažinimas padės išstumti nelegalią produkciją, sumažins šešėlį, padidins biudžeto pajamas, neleis žlugti legaliai pramonei ir galiausiai apsaugos vartotojus nuo padirbtų ir žmogaus sveikatai kenksmingų produktų. Juk šiuo metu legalaus ir nelegalaus produkto kaina skiriasi 2–3 kartus“, – kalbėjo jis.

Pasak pašnekovo, padidinus akcizą susiklostė puikios sąlygos tiek užsiimti nelegaliu alkoholio verslu, tiek jį pirkti. Tai puikiai patvirtina per dvejus metus beveik 50 proc. sumažėjęs alkoholio pramonės pardavimas.

„Jei tai būtų realybė, tuomet Lietuva jau dabar galėtų didžiuotis beveik nevartojanti stipriojo alkoholio. Net didžiausi optimistai garsiai negali pasakyti, kad lietuviai per dvejus metus pakeitė įpročius ir atsisakė svaiginamųjų gėrimų“, – sakė L. Vilimas.

Atleido trečdalį darbuotojų

Alkoholio gamintojai pastebėjo pakitusius vartotojų įpročius – dabar jie perėjo nuo legalaus prie nelegalaus alkoholio. Dėl to šios srities pramonės praradimas yra didžiulis, valstybės – ne ką mažesnis. Paskaičiuota, kad nesurenkant akcizo kasmet prarandama apie 200 mln. litų, 25 mln. litų pridėtinės vertės, apie 8 mln. litų pelno, apie 2 mln. litų gyventojų pajamų mokesčių.

„Alkoholio pramonėje ir prekyboje dirba apie 2 500 žmonių. Smukiosios įmonės skausmingai buvo priverstos atleisti 30 proc. darbuotojų. Jei padėtis nesikeis, darbo jėga neišvengiamai bus mažinama ir ateityje“, – neabejojo AGPĮA prezidentas.

Viską nusvėrė emocijos

Šiandien atvirai kalbama, kad lygiai prieš dvejus metus, priimdama sprendimą didinti akcizą stipriajam alkoholiui, valdžia neįvertino nei ekonominių, nei finansinių, nei geografinių šalies ypatumų, o vadovavosi vien emociniais argumentais.

Net Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) savo ataskaitoje „Alkoholio žalos ir vartojimo mažinimo strategijos: pasaulinės strategijos apmatai“ (angl. „Strategies to reduce the harmful use of alcohol: draft global strategy“) nurodė, kad įgyvendinant alkoholio prieinamumo kontrolės priemones būtina neperlenkti lazdos ir gerai pasverti įvairių pusių argumentus.

Kai kurių prisiekusių mūsų populistų iš Seimo PSO ataskaita galėtų apskritai būti įvertinta kaip erezija. Mat, be viso kito, organizacija rekomendavo taikant priemones, tarp jų ir akcizų alkoholiui didinimą, įvertinti šalies ekonominę, socialinę ir kultūrinę padėtį. Antraip gali išsiplėtoti alternatyvi nelegali rinka. Tokiu atveju dideli mokesčiai legaliam alkoholiui atsisuka prieš pačią valstybę ir jos piliečius.

Susidariusią padėtį įvertino ir Valstybės kontrolė. Šių metų rugsėjo 20 dieną jos pateiktoje Valstybinio audito ataskaitoje teigiama, kad didėjant atotrūkiui tarp legaliai ir nelegaliai parduodamų prekių kainų, rinka užpildoma nelegaliomis prekėmis, o jų apyvarta užsiimantys asmenys užsitikrina prekių patekimo į rinką ir realizavimo kanalus.

Audito ataskaitoje pažymima, kad mažėjant legalaus verslo mastui, mažėja mokesčių surinkimas, didėja nedarbas. Sumažėjus gyventojų pajamoms ar padidėjus akcizinių prekių kainai, vartojimo įpročiai kinta nesmarkiai, nes mažėjanti legali realizacija nerodo proporcingai sumažėjusio vartojimo.

Žmonės ieško kur pigiau

Prieš dvejus metus neapdairiai pakėlus akcizus Lietuvoje gaminamai produkcijai plūstelėjo nelegalios produkcijos marios iš šalių kaimynių, smarkiai padidėjo nelegalaus spirito įvežimas ir įvairių surogatų gamyba. Galima numanyti, kad dėl tokių gėrimų suvartojimo padidėjimo atitinkamai šoktelėjo apsinuodijimų alkoholio padirbiniais ir mirčių nuo jų skaičius. Taigi nepamatuota valstybės akcizų politika tiesiogiai paliečia žmones.

Premjeras Andrius Kubilius kritikuoja žmones, perkančius kontrabandines ir nelegalias akcizines prekes. Ar jis taip pat smerkia žuvusius žmones, dėl pajamų trūkumo vartojusius neaiškios kilmės alkoholinių gėrimų?

Skaičiai neatitinka tikrovės

Padidinto akcizo kaip vartojimo kontrolės priemonės nauda grindžiama vieninteliu argumentu, t. y. mažėjančiomis psichozėmis, apsinuodijimais ir sumažėjusiu vartojimu. Oficialūs duomenys byloja, kad tai manipuliacijos skaičiais.

„Teiginiai apie alkoholio vartojimo ir psichozių skaičiaus mažėjimą yra nepagrįsti ir populistiniai. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys, kuriais remiasi tiek Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas, tiek pats ministras pirmininkas dėl alkoholinių psichozių negali būti vertinami kaip objektyvūs, kadangi šiam centrui informaciją teikia tik 72 asmens priežiūros įstaigos iš 256, turinčių teisę teikti su psichozėmis susijusias paslaugas.

Be to, nėra statistikos ir nevertinamas anonimiškai gydytų asmenų skaičius šalies mastu. Negalima laikyti pagrįstais duomenų tos institucijos, kuriai duomenis pateikia mažiau nei 30 proc. visų sveikatos priežiūros įstaigų“, – teigė L. Vilimas.

Legaliai konkuruoti neįmanoma

Niekas neatsižvelgė į tai, kiek negeriančių šeimų šalyje ėmė skursti, nes dažnai vienintelis jų alkoholio pramonėje dirbęs maitintojas neteko darbo. Atleidinėjami jie ir šiandien. Neseniai jau kurį laiką nuostolingai dirbanti akcinė bendrovė „Anykščių vynas“ paskelbė atleisiąs dar 30 proc., Alytuje veikianti šampanizuota vyno gamykla „Alita“ – dar 20 proc. darbuotojų.

AGPĮA prezidento L. Vilimo teigimu, konkuruoti su kontrabandiniu alkoholiu iš valstybių kaimynių legali ir visus mokečius mokanti pramonė niekaip negali.

„Šiuo aspektu Lietuva patenka į itin nepalankią padėtį. Pavyzdžiui, Lietuvoje akcizo dydis pusės litro 40 proc. stiprumo alkoholio gėrimui sudaro apie 9 litus, o pats degtinės butelis kainuoja apie 19 litų. Rusijoje šie skaičiai gerokai mažesni – atitinkamai 3 ir 7 litai, Baltarusijoje – 3 ir 6 litai. Dėl zloto kurso stipriojo alkoholio kaina mažesnė ir Lenkijoje“, – vardijo L.Vilimas. Jis pridūrė, kad ir kokią valstybę kaimynę šiandien pasirinktume, joje alkoholis bus gerokai pigesnis nei mūsų šalyje.

Tačiau galbūt smarkiai sumažėjo alkoholio suvartojimas mūsų šalyje, gal atsirado naujos minios blaivininkų? Statistika čia vėl negailestinga. Jei mažiau ir buvo išgerta – tai tik legalaus alkoholio. Tačiau jo vietą užėmė nelegalus.

Prarasta šimtai milijonų

„Kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų administravimo skyriaus pateikiamų duomenų, 2008 metais iš alkoholio akcizo gautos pajamos sudarė 697 mln. litų, pernai – 547 mln. litų. Šios pajamos sumažėjo 150 mln. litų. Mažai tikėtina, kad šįmet bus surinkta bent 500 mln. litų. Taigi per trejus metus biudžeto prarasta apie 200 mln. litų kasmet vien tik iš akcizo mokesčio. Nejaugi šių pinigų nereikia valstybei?“ – svarstė bendrovės „Alita“ valdybos pirmininkas Vytautas Junevičius.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad sumažinus akcizą iki 2007 metų lygio ir legaliai išaugus pardavimui iki 42 proc., valstybės biudžetas kitąmet gautų apie 583 mln. litų.

Kontrabandininkai maudosi turtuose

Kol Akcizų įstatymo pataisa nepriimta, turtėja ne valstybė ir visi jos mokesčių mokėtojai, o kontrabandos baronai. Remiantis 2010 metų trijų ketvirčių konsoliduotais Policijos departamento, Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis, nelegalaus alkoholio sulaikyta beveik 26 proc. daugiau nei pernai. Palyginti su 2008 metų tuo pat laikotarpiu, nelegalaus alkoholio išimta iš rinkos net 400 proc. daugiau.

Vargu ar muitininkai šįmet dirbo keturiskart našiau nei 2008-aisiais. Veikiau jau keturiskart yra padidėjęs nelegalaus alkoholio importas. Kai kurių ekspertų skaičiavimu, per pastaruosius dvejus metus vien grynasis kontrabandininkų pelnas galėjo siekti 3 mlrd. litų. Iš šių niekur neapskaitytų, nelegalių pinigų gali būti paperkami pareigūnai, aukšti valstybės tarnautojai, politikai. Matant tokius skaičius norisi paklausti, kam dirba vadinamieji populistai.

Sprendimas – mažinti akcizą

Pasak L. Vilimo, šiuo metu kainų skirtumo mažinimas tarp legaliai ir nelegaliai parduodamų akcizinių prekių yra vienintelė efektyvi priemonė sutramdyti šešėlinę rinką, atkurti prarastas darbo vietas pramonėje ir papildyti biudžeto pajamas. Jei etilo alkoholio akcizas būtų sumažintas iki 2007 metų lygio, butelio kaina sumažėtų iki 10 litų, t. y. iki tokios kainos, už kurią dabar parduodamas nelegalaus gėrimo butelis.

„Net ir nelegalaus verslo logika paprasta: kai gaunu gerą pelną – apsimoka parduoti, jei pelno neturiu – neapsimoka. Įvertinus tai, kad šįmet vargu ar bus surinkta 500 mln. litų iš stipriojo alkoholio akcizo, toks biudžeto įplaukų netekimas ir galimas padidėjimas dėl sumažinto tarifo turėtų atkreipti dėmesį tų, kurie karpo įvairias socialines išmokas, didina mokesčius meno, kultūros atstovams ir priešinasi sumažintoms pensijoms grąžinti ir kompensuoti“, – kalbėjo L. Vilimas.

AGPĮA prezidentas L. Vilimas: „Smukiosios įmonės skausmingai buvo priverstos atleisti 30 proc. darbuotojų. Jei padėtis nesikeis, darbo jėga neišvengiamai bus mažinama ir ateityje“ (ELTA nuotr.)

Sulaikyta arba išimta iš nelegalios apyvartos alkoholinių gėrimų (litrais)

Muitinės departamento, Policijos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Statistikos departamento duom.

Faktai, paneigiantys, kad padidėjus alkoholio kainai, mažėja psichozių ir apsinuodijimų

Teismo medicinos instituto duom.

Edvinas Jaunius