Per Vėlines, girdėjau dviejų pagyvenusių žmonių pokalbį. „ Ar matei tuos, galovynus per televizorių“, paklausė vienas pašnekovas. „O ką ten rodė“, pasiteiravo antrasis. „A. Valinską su kompanija“, nusijuokė šis.
Nesupratau, kas tie galovynai ir kas bendra tarp jų ir naujai iškepto Lietuvos politiko, gal net būsimo Seimo pirmininko. Todėl paklausiau keleto vyresniojo amžiaus žmonių, ar jie girdėjo apie galovynus.
Pasirodo, girdėjo. Tuo metu, kai mūsų žiniasklaidoje daug džiugesio, kad Halloween’o šventė, minima Vakarų pasaulyje Vėlinių išvakarėse, Lietuvoje neprigijo, vyresnio amžiaus žmonės stengdamiesi gyventi į koją su mada, bet šiek tiek pavėluodami, taip pat pradeda minėti Halloween’o dieną, kaip ir jų anūkai. Tik tas nelietuviškas žodis „Halloween“ jiems sunkiai ištariamas, todėl jie jį ir pervadino „galovynu“, o visus personažus, kurie gali pasirodyti tą naktį ir per Vėlines pavadino: galovynais. Kaip teigė vienas žmogus, „galovynai“ yra tie, kurie nesuranda sau vietos blaškydamiesi tarp dviejų pasaulių: to pasaulio, kuriame buvo ir to, kur atėjo dabar.
Lietuvos kalendoriuje yra daug gražių dienų, įskaitant Vėlines. Tačiau Halloween’o diena vis dar yra gyva. Ir kur nebus, jeigu mums apie šią dieną nuolat primena tie, kurie skleidžia komercinę masinę kultūrą. Vėlinių išvakarėse, Haloween’o vakarą viena iš Lietuvos televizijų parodė specialią laidą, kurioje net būsimas Lietuvos Seimo pirmininkas su grupe draugų iš pramogų pasaulio tapo Hallowen’o personažais. Sunku būtų įsivaizduoti kitos Europos valstybės įtakingą politiką tokiame vaidmenyje, bet Lietuvoje po praėjusių Seimo rinkimų tai tapo realybe. Ir kas įdomiausia, žvelgiant į A. Valinsko veidą Halloween’o istorijos ekranizacijoje atrodė, kad šis užsiėmimas jam daug labiau prie širdies, nei atsakinėti į žurnalistų klausimus apie politikos aktualijas, buvusį teistumą ir apie tai, ar tinka jis, būti Seimo pirmininku. Televizijos pasaulyje Halloween’o naktį A. Valinskas jautėsi savo vietoje ir šypsojosi, o politikos pasaulyje, jo šypseną vis dažniau pakeičia susierzinimas. Nes politikos pasaulyje jis yra iki šiol svetimas.A. Valinskui, iškovojusiam su grupe draugų iš pramogų pasaulio nemaža rinkėjų balsų, vis dar reikia įrodinėti kiekvieną kartą tinkamumą būti rimtu politikos veikėju.
Šiandien tuo reikia įtikinti politikus, politikos apžvalgininkus, o rytoj galbūt ir rinkėjus, dar neseniai demonstravusius jam didžiulę simpatiją. Tas pats nelengvas uždavinys laukia ir kitų pramogų pasaulio žvaigždžių. Ingą Valinskienė nemažiau laiminga mojavo toje pačioje televizijos laidoje iš ankšto gulto, iš kur prisikelia personažai Hallowwen’o naktį. Sunku ją įsivaizduoti panašiai laimingą, sėdinčią patogioje kėdėje, bet Seimo salėje, kur ji bus visiška naujokė, palyginus su kitais Seimo nariai.
Liūdniausia bus jiems suvokti tai, kad anas pasaulis, kuriame televizijos ir muzikos pramogų pasaulio žmonės jautėsi savi, po Seimo rinkimų turi užsidaryti. Štai ir A. Valinskas praėjusį savaitgalį turėjo atsisveikinti su „Žvaigždžių vartų“ projektu televizijoje. Norėtųsi tikėti, kad Halloween’o vakaro laida buvo rengiama dar tuo metu, kai Valinskai nedalyvavo Seimo rinkimų kampanijoje ir juo labiau, nebuvo išrinkti Seimo nariais, o tik žaidė politiką, lyg dalydami „Auksinius svogūnus“. Bet, žvelgiant į Lietuvoje galiojančius teisinius aktus ir į kitų Europos valstybių praktiką sunku įsivaizduoti, kad parlamento nariai būtų ir toliau įvairių televizijos laidų vedėjai ir personažai. O TV3 televizijai, padariusiai savo reklaminiu veidu politiką A. Valinską ir todėl rinkimų metu balansavusiai ties įstatymų pažeidimu, reikėtų prisiminti, kad politikams draudžiama būti reklamos veidu. Vargu ir, ar Seimo narė gali dirbti filmų įgarsintoja, o Seimo nariai muzikantai ir dainininkai rengti koncertų turus po Lietuvą. Juo labiau privačių kompanijų renginiuose, kaip dabar ruošiasi daryti I. Valinskienė. Nes tada kyla jau ne tik parlamento narių veiklos etikos klausimas, bet ir viešųjų bei privačių interesų suderinamumo problema, jeigu jau šie parlamento nariai negalvoja apie valstybės prestižą ir jiems darbas Seime yra tik priedas prie gerai apmokamų koncertų. Kaip Rusijoje. Kur parlamentaras Josifas Kobzonas taip pat rengia koncertus.
Politikos pasaulis gyvena pagal negailestingus gyvenimo dėsnius. Patekę į jį, lyg į rojų, politikai pajunta, kad nemaža dalis ankstesnio įdirbio, įgūdžių, nesusietų su politiko darbu, netenka prasmės. Ši lemtis neištinka tų, kurie yra ekonomistai, teisininkai, politologai. Daugybė kitų profesijų atstovų tarsi turi atsisveikinti su savo ankstesniu gyvenimu ir tapti naujos darbo srities profesionalais. Tačiau, jeigu po kurio laiko, šie politikai iš valdžios iškrenta, jie sunkiai grįžta į ankstesnį pasaulį, kuriame be anksčiau turėtų įgūdžių ir sugebėjimų bei susidūrę su nauja, išaugusia konkurencija, pasijunta nereikalingais. Ilgai dar šie žmonės blaškosi tarp dviejų pasaulių, kol suranda jame savo vietą. Kaip ir tie, kurie dar tik įžengia į naują, politikos pasaulį. Jų pripažinimas liko ten, kur jie daugiau dirbti nebegali, o naujame pasaulyje jį dar reikia nusipelnyti. Ne tik A. Valinskui, bet ir jo komandai, jeigu jie rimtai, o ne žaisdami įžengė į politiką, geriau būtų per Seimo kadenciją nebandyti stengtis balansuoti tarp televizijos, muzikos šou bei politikos pasaulių, nes kitaip patys gali tapti tais jų propaguojamais galovynais, be vietos abiejuose pasauliuose.
Radijas „Laisvoji banga“, 2008 11 05
