• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos pajūryje pramogaujantys vasarotojai dažnai net neįtaria, kad turškiasi vienoje labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Lietuvos gamtos fondas įspėja, kad Baltijos jūra užteršta sunkiaisiais metalais ir pramonės teršalais. Maža to, patys poilsiautojai teršia vandenį į jį atlikdami gamtinius reikalus.

25

Lietuvos pajūryje pramogaujantys vasarotojai dažnai net neįtaria, kad turškiasi vienoje labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Lietuvos gamtos fondas įspėja, kad Baltijos jūra užteršta sunkiaisiais metalais ir pramonės teršalais. Maža to, patys poilsiautojai teršia vandenį į jį atlikdami gamtinius reikalus.

REKLAMA

Lietuvos gamtos fondo Gamtosaugos specialistė Indrė Ceidaitė sako, kad vandens kokybės tyrimai rodo, jog maudytis Baltijos jūroje galima. Tačiau būtina imtis tam tikrų atsargumo priemonių, kad nepakenktumėte savo sveikatai.

Po maudynių – bėgte praustis

Gamtos fondo specialistė įspėja, kad išlipus iš jūros reikia iš karto nusiprausti. Antraip galite sulaukti alerginės reakcijos. „Baltijos jūra iš tiesų yra viena labiausia užterštų jūrų pasaulyje. Ypatingai ši jūra užteršta pertekliniais azoto ir fosforo junginiais. Poveikį sveikatai gali turėti dumblių toksinai, ypač “žydėjimo” metu. Taip pat įvairūs pramonės teršalai, sunkieji metalai. Nusiprausti patartina, ypatingai Lietuvos paplūdimiuose, nes dauguma besimaudančių gamtinius reikalus atlieka jūroje“, – sako I. Ceidaitė.

Anot jos, Baltijos jūros ekologinė būklė yra išties bloga. Tačiau nuo jūros užterštumo pirmiausia kenčia ne žmogus, o organizmai gyvenantys jūroje.

REKLAMA
REKLAMA

Kokiuose teršaluose maudomės

Teršalai sukelia ir vandens „žydėjimą“. Lipti į „žydinčią“ jūrą ne tik nemalonu, bet ir nesveika. I. Ceidaitė sako, kad vanduo „žydi“ dėl užterštumo azoto ir fosforo junginiais.

REKLAMA

„Dėl užterštumo kyla „dumblių žydėjimai“ moksliškai vadinamas eutrofikacijos procesas, kurio metu dumbliai taip pat išskiria kenksmingas medžiagas, vandenyje pavojingai sumažėja deguonies kiekis. Maža to, Baltijos jūroje aptinkama nemažai plastiko atliekų bei kitų su upėmis atplukdomų nepageidautinų medžiagų: sunkiųjų metalų, medicininių bei pramonės atliekų. Baltijos jūra turi dar vieną taršos problemą. Tai – jūros dugne palaidotas cheminis ginklas“, – pasakoja specialistė.

REKLAMA
REKLAMA

Nedidelis Baltijos jūros vandens kiekis ir ribota vandens apykaita lemia tai, kad pavojingos medžiagos nėra išsklaidomos vandenyne, o kaupiasi jūros dugne. Dėl žemos vandens temperatūros teršalai tarsi „užkonservuojami“ ir ilgiau laikosi neišsiskaidę bei daro ilgalaikę žalą. Be to dėl silpnos vandens apykaitos su Atlanto vandenynu ir didelio upių nuotėkio, vanduo Baltijos jūroje yra ne toks druskingas, kaip kitose jūrose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tegul bent pastato pakankamai tualetų“

Paklausta, kas padėtų gerinti Baltijos jūros vandens kokybę, I. Ceidaitė rėžia tiesiai: „Visų pirma, Palangos savivaldybė turėtų pastatyti pakankamai nemokamų tualetų paplūdimyje“.

Šiuo metu Lietuvos pajūriu gali tekti nukeliauti kilometrą ir nerasti nemokamo tualeto. Už naudojimąsi lauko kavinių tualetais tenka sumokėti papildomą, dažniausiai vieną eurą siekiantį mokestį. Todėl poilsiautojai dažnai renkasi greitesnį ir pigesnį variantą – atlikti reikalus jūros vandenyje.

Gamtos fondo specialistė sako, kad žmonių sąmoningumas ir atsakingumas yra svarbiausia, siekiant švaresnės jūros. Atsakingesnis turėtų būti kiekvienas poilsiautojas – nemesti į jūrą ir nepalikti paplūdimyje šiukšlių, neatlikinėti gamtinių reikalų vandenyje, kuriame maudosi. Platesniu formatu Baltijos jūros problemas turi spręsti kartu visos ją supančios valstybės.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų