Vyriausybė spręs, ar kitąmet valstybės tarnyboje įdarbinti dar 350 žmonių. Kai kam net mintis apie valdininkų skaičiaus didinimą kelia šiurpą. Tačiau valdžios atstovai nelinkę iki galo atskleisti kortų, esą viskas priklausys nuo ministrų kabineto.
Valdžios institucijos pageidautų kitais metais įdarbinti dar beveik 900 tarnautojų. Tuo metu Valstybės tarnybos departamentas (VTD) mano, kad į valstybės valdymo struktūras galima priimti nebent 350 asmenų.
Iškalbingi skaičiai byloja, jog per penkerius pastaruosius metus valdininkų gretos išsiplėtė trečdaliu - nuo 20 iki beveik 30 tūkstančių. Kai kuriems viešojo valdymo ekspertams tai atrodo nenormalu, esą valdininkai neretai užsiima nereikšmingais darbais.
Kalbėti per anksti?
LŽ pamėgino išsiaiškinti, kurios ministerijos jaučia poreikį išplėsti savo struktūras. Tačiau VTD direktorius Osvaldas Šarmavičius neparodė entuziazmo suteikti šią informaciją, patarė kreiptis į Vyriausybės kanceliariją. O.Šarmavičius tikino, kad nurodyti konkrečias ministerijas - nei jo kompetencija, nei etiška. „Yra tam tikros ribos, kurių negalima peržengti. Sprendimą priims Vyriausybė. Koks jis bus, nei aš, nei jūs nežinome“, - paaiškino VTD direktorius ir atsiprašė, jei kartais nuvylė. Vyriausybės kancleriui Valdemarui Sarapinui vakar prisiskambinti nepavyko.
Kol kas žinoma tiek, kad Finansų ministerija neturės galimybių skirti papildomų lėšų minėtiems etatams. Finansų ministras net svarsto, kaip 5 proc. sumažinti valstybės valdymo išlaidas. Vidaus reikalų ministerija siūlo apskritai nedidinti valdininkų skaičiaus.
Būtina revizija
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo administravimo fakulteto dekanas Tadas Sudnickas perspėjo, kad žiūrint vien į skaičius galima paklysti. „Nedera jų atsieti nuo tarnautojų funkcijų. Juk gali paaiškėti, kad tarnautojų net per mažai“, - sakė jis. Mokslininko teigimu, valstybės valdymo funkcijų daugėja, ypač Lietuvai rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungoje.
Tačiau T.Sudnicko kolega MRU Viešojo administravimo katedros vedėjas Kęstutis Masiulis laikosi kardinaliai priešingos nuomonės, nors sutinka, jog atsiradus naujoms funkcijoms natūraliai kuriami ir nauji etatai. „Klausimas, ar visos ligšiolinės funkcijos tebėra reikalingos. Gal jas reikia peržiūrėti ir naikinti. Padarę reviziją tikrai atrastume daug nereikalingų etatų. Tie patys ten dirbantys žmonės taptų laimingesni, kai jiems nebereikėtų atlikti svetimo, beprasmio ir net nekenčiamo darbo“, - įsitikinęs profesorius.
Drauge jis priminė, kad Rusijos krizės laikotarpiu dirbo vadinamojoje Saulėlydžio komisijoje, kuri valstybės tarnybą per trumpą laiką esą kaip reikiant pertvarkė. „Pavyzdžiui, anuomet buvo keliolika, o gal net keliasdešimt rinką prižiūrinčių institucijų. Jų skaičių pavyko sumažinti iki dviejų“, - pateikė pavyzdį K.Masiulis.
Vyriausybės kanclerio vadovaujama Saulėlydžio komisija veikia iki šiol ir, kaip pati teigia, siekia, kad „institucijos nuolat žvelgtų piliečių akimis“. Bet K.Masiuliui atrodo, jog dabartinė komisija tik imituoja veiklą.
Nedrąsus „saulėlydis“
Biurokratizmo „saulėlydį“ savo rinkimų programose aiškiai deklaruoja liberalios partijos. Antai Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkui Eligijui Masiuliui net kavos puodelis iš rankos nevalingai iškrito, kai sužinojo apie dar didesnį valstybės tarnautojų poreikį.
„Rimtai sakau, - tikino jis LŽ. - Tokio valstybės tarnybos pūtimosi nė vienoje gretimoje šalyje nėra. Matyt, ministerijos negavusios aiškaus premjero įsakymo, kad reikia pasispausti ir taupyti. Juk dabar etatų skaičių būtina mažinti“. Paskui E.Masiulis pridūrė, kad jo vadovaujama partija, eidama į rinkimus, užsibrėžusi sumažinti valstybės tarnautojų skaičių 10 procentų. Tačiau LŽ priminus, jog LS pirmininko minimas valdininkų skaičius dar pernai buvo toks, jis ėmė svarstyti, kad reikia ištuštinti dar daugiau biurokratų kabinetų. „Iš tikrųjų kalba jau eina apie 20 procentų. Tai lengvai įgyvendinamas tikslas, bet tam reikia politinio užsispyrimo“, - ryžtingiau kalbėjo E.Masiulis.
