Dalis Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) lėšų atiteko ne tarptautinėse varžybose dalyvaujantiems Lietuvos sportininkams, bet abejotinos vertės sporto projektams ir lėšas skirsčiusios fondo tarybos narių vadovaujamoms nuo tarybinių laikų užsilikusioms sporto draugijoms.
Tarp Lietuvos sporto organizacijų kyla vis didesnis nepasitenkinimas KKSRF paskirstytomis lėšomis. Nors planuotų pinigų negavo beveik visos sporto federacijos, bene labiausiai nuskriaustos buvo Rankinio ir Žolės riedulio federacijos, rašo „Respublika“.
Čempionatai nereikalingi?
Pastaroji nacionalinei moterų ir jaunių (iki 18 m.) merginų rinktinėms dalyvauti Europos pirmenybėse vietoj prašytų 254 tūkst. litų gavo vos 50 tūkst. Tuo tarpu vasarą pasaulio čempionate Bostone (Jungtinės Amerikos Valstijos) dalyvausiančiai Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinei nebuvo skirta nė lito.
Planuotų pinigų negavo ir itin sunkius laikus išgyvenanti šalies Rankinio federacija. Jos vadovai jau dabar pripažįsta, kad jaunimo rinktinės į Europos ir pasaulio čempionato atrankos varžybas vyks beveik nesirengusios. Norint parengti rinktines atrankos varžyboms Rankinio federacijai trūksta bent pusės milijono litų.
Savęs nenuskriaudė
Tarp 211 KKSRF finansuojamų programų pateko ir Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, kurios prezidentas yra vienas lėšas skirsčiusios KKSRF tarybos narių Algis Vasiliauskas. 70 tūkst. litų buvo skirti pasaulinei neprofesionalaus sporto komiteto konferencijai rengti, tačiau, paklaustas apie būsimą renginį, jos vadovas galėjo mažai ką papasakoti.
Dar 16 tūkst. litų iš KKSRF „Žalgirio“ sporto draugija gavo leidiniui „Žalgirio“ mūšio 600-ųjų metinių proga išleisti.
Vienuolika su puse milijono litų sudarančio KKSRF lėšas skirstė penkių asmenų KKSRF taryba, kurią sudarė A.Vasiliauskas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, LTOK sportininkų komisijos pirmininkė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Algirdas Raslanas.
Išėjo atostogų
Beje, pastarasis, vos paskirsčius KKSRF lėšas, „nėrė į krūmus“. KKSD atstovai tvirtino, kad A. Raslanas išvyko į komandiruotę, o jai pasibaigus atostogaus iki kovo 3 d. Mobiliuoju telefonu KKSD vadovas vakar buvo nepasiekiamas.
Paprašytas paaiškinti, kodėl dalis sportininkams reikalingų lėšų buvo išdalyta biurokratinėms įstaigoms, pinigus dalijusio KKSRF tarybos narys A. Vasiliauskas neslėpė, kad kai kurioms programoms pinigai buvo skirti, „nes tos programos buvo remiamos ir anksčiau“.
- Kodėl fondo taryba nusprendė neskirti pinigų žolės riedulininkėms dalyvauti pasaulio čempionate? – „Respublika“ paklausė A. Vasiliausko.
- Jie pateikė tris programas lėšoms gauti, o mes jiems skyrėme tiek pinigų, kiek galėjome skirti. Pinigų - ne per daugiausia, o visos programos tokios pat svarbios kaip ir žolės riedulio - krepšinio, imtynių ir t.t. Skyrėme pinigų finansuoti daugybei Lietuvoje vykstančių tarptautinių varžybų, tik gal ne tiek, kiek buvo prašyta.
Sunkmetis – visiems
- KKSD visuomet akcentuoja, kad šalies tikslas - olimpinėse žaidynėse turėti dvi komandines sporto šakas. Be krepšinio, daugiausiai galimybių iškopti į olimpiadą turi žolės riedulys ir rankinis.
- Taip, pretenduoti jie gali, tačiau olimpiečiai dar nėra. Paprasčiausiai patenkinti visų norus neužtenka lėšų. Gavome 520 paraiškų, o atranką įveikė tik 211, vadinasi, lygiai taip pat skųsis dar 200 žmonių. Jeigu būtume patenkinę visas paraiškas, turėtume išdalyti 50 milijonų litų. Visoms žaidybinėms sporto šakoms skyrėme nemažai lėšų, tačiau galima rasti ir kitų išteklių. Fondas neskiria 100 proc. lėšų dalies, iš kurios būtų finansuojama visa federacijos veikla.
- Ar nemanote, kad dalyvavimas pasaulio ir Europos čempionatuose turėtų būti didesnis prioritetas negu gyventojų fizinio aktyvumo skatinimas?
- Aukštam sportiniam meistriškumui ugdyti skiriame 80 proc. lėšų, negi atimti paskutinius procentus ir studentams bei moksleiviams pasiūlyti eiti „kur nori“? Svarbios yra abi sritys. Jeigu nebus masiškumo, nebus ir aukšto sportinio meistriškumo. Jeigu mums būtų skiriama tiek lėšų, kiek mes prašome, galbūt šiandien tokių klausimų nekiltų. Priekaištauti, kad mums pinigų neskyrė Vyriausybė, negalime dėl sunkmečio. Federacijoms teks paieškoti rėmėjų arba kitų finansavimo šaltinių ir išvykti į tas varžybas. Galbūt atsiras galimybių paprašyti, kad tokias komandas vienu kitu tūkstantėliu paremtų ir Vyriausybė.
Kvalifikacijai kelti -– trečdalis milijono
- Ar tikslinga kūno kultūros ir sporto darbuotojų kvalifikacijai kelti skirti trečdalį milijono?
- Tai programai kiekvienais metais buvo skiriami pinigai, ji yra patvirtina kaip strateginė. Tačiau ir jie negavo visų prašytų pinigų - prašyta suma buvo daug didesnė. Tai departamento įmonė ir ji pati organizuoja visus mokymus ir kvalifikacijos kėlimą.
- Ar kelti kvalifikacijai reikia tokių didelių pinigų?
- Visų pirma tai yra skirta trenerių darbo kokybei pagerinti, taip pat - specialistų tobulėjimui. Visas darbas yra susijęs su pokyčiais, reikia prisitaikyti prie šių dienų, yra ir europiniai reikalavimai. Kita vertus, trenerius reikia parengti licencijuotam darbui. Tai didelė programa. Sutinku, kad daug programų buvo galima atsisakyti: ir dopingo, ir garbingo žaidimo, ir kitų. Tačiau labai sudėtinga nors vieną jų pajudinti, nes iš karto atsiranda didžiulis nepasitenkinimas. Todėl visas programas patenkinome tik iš dalies, nė viena negavo 100 proc. prašytos sumos.
- Ar paskirstytos lėšos dar gali būti perskirstytos?
- Visos fondo programos yra vienodai svarbios ir visi tas programas apsigina. Tačiau dar reikėtų pasitarti su KKSD ir Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, ką daryti esant tokiai padėčiai. Matyt, lėšų paskirstymus dar būtų galima ir peržiūrėti. Nors jie jau paskelbti internete, tai nėra šventa karvė, kurios negalima judinti.
Migloti aiškinimai
- Ar etiška savo vadovaujamai „Žalgirio“ sporto draugijai skirti beveik 100 tūkst. litų?
- Šiuo klausimu nebalsavau ir net nepasisakiau. Ši programa yra patvirtinta dar praeitos Vyriausybės. Tai Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo programos dalis.
- Kokį vykdote tarptautinį bendradarbiavimą už 75 tūkst. litų?
- Draugija yra dviejų stambių pasaulinių organizacijų narė: pasaulio neprofesionalaus sporto komiteto ir Europos neprofesionalios sporto sąjungos. Šiais metais esame įgalioti Vilniuje surengti pasaulinę neprofesionalaus sporto komiteto konferenciją, kurioje dalyvaus visų šalių atstovai. Susideda nemažai išlaidų: spausdinta medžiaga, viešbučiai, salės, informacinės technologijos. Tai viskas, ko reikia norint surengti normalią konferenciją.
- Gal galite apie šią konferenciją papasakoti išsamiau? Kokiomis temomis kalbėsitės, kas bus svarstoma?
- Gal mums tikrai reikėtų susitikti, nes pradėjote mane tardyti, o programos po ranka neturiu. Kalbėsimės apie tarptautinio bendradarbiavimo plėtrą, apie finansavimo šaltinius, pasikeisime patirtimi. Apie tai, kas nuveikta šios veiklos srityje. Tų pinigų, kurie buvo skirti, yra labai mažai. Teks panaudoti ir nuosavas lėšas.
Rokas Buračas
