Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Sveikatos draudimo vadovė Lietuvoje Polina Šmakova pastebi, kad per pastaruosius metus itin padaugėjo atvejų, kuomet žmonės kreipiasi dėl sveikatos negalavimų, kuriuos sukelia būtent darbas biure. Bendrovės ekspertai įspėja apie didžiausius biuro pavojus ir dalinasi patarimais, kaip jų išvengti ar bent jau sušvelninti jų neigiamus padarinius sveikatai.
Kai sėdėjimas keičiamas į stovėjimą
Raumenų sąstingis, kaklo, nugaros, pečių skausmai – tai ilgo kasdienio sėdėjimo padariniai. Tačiau tai palyginti nedideli negalavimai. Vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi stuburo patologijomis – stuburo išvaržomis, osteochondroze, taip pat kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu ir venų varikoze.
„Pastebime, kad visi šitie susirgimai „jaunėja“. Žmonės gyvena fizine prasme labai pasyvų gyvenimą, nesportuoja, net ir laisvalaikį, praleidę aštuonias valandas prie darbo stalo, dažnai leidžia ant sofos. Tai negali neatsiliepti sveikatai“, – pažymi P. Šmakova.
Dirbant sėdimą darbą gyvybiškai svarbios pertraukėlės, kai bent trumpam pasivaikštoma po patalpą ar tiesiog pamankštinamos kojos, pajudinamos pėdos. Ne mažiau svarbu pasirūpinti taisyklinga laikysena – sėdėti tiesiai, nesikūprinant, paskirstant svorį abiem klubams ir abiem kojomis siekiant grindis. Medikai pastebi, kad ypač moterys sėdėdamos mėgsta susikelti vieną koją ant kitos, tačiau tokia sėdėsena sutrikdo kraujotaką, iškreipia stuburą.
Pasak ERGO sveikatos draudimo ekspertės, siekiant sušvelninti sėdėjimo žalą sveikatai, ieškoma įvairių sprendimų: „Tarp vis labiau populiarėjančių – darbo vietų stovint kūrimas. Jos ne tik padeda sumažinti minėtas rizikas, bet ir prisideda prie dailesnių kūno formų išlaikymo, nes sunaudojama daugiau energijos. Tačiau stovimas darbas taip pat turi savo trūkumų. Geriausias sprendimas – keisti kūno padėtį. Jeigu yra galimybė, dirbti prie kompiuterio tiek atsistojus, tiek atsisėdus.
Uždavinys – suvaldyti stresą
Bene kiekviename didesniame kolektyve stresas yra nuolat jaučiamas darbo palydovas. Tiesa, trumpas stresas naudingas, nes mobilizuoja ir padeda įveikti iššūkius. Tačiau užsitęsęs stresas pražūtingas: jis mažina mūsų atsparumą ligoms ir kelia nemalonias emocijas.
Pajutus streso gniaužtus geriausia – pažvelgti į situaciją lyg iš šalies. Tai ne tik padeda sukoncentruoti mintis tinkama linkme, bet ir suvaldyti kylančia įtampą. Jei nepavyksta – specialistai siūlo pasitelkti fizinius pratimus.
„Užfiksuojame vis daugiau atvejų, kai nuo streso kenčia žmonės, dirbantys didelėse įmonėse, informacijos centruose, pardavimų srityje, kur tenka kasdien susidurti su nepatenkintais klientais. Dažnai žmonės nepakelia emocinio krūvio ir pradėda vartoti raminamuosius, antidepresantus“, – sako Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Sveikatos draudimo vadovė Lietuvoje.
Pasak draudimo ekspertės, be įprastų atsipalaidavimo būdų, šiandien galima išbandyti ir jogą, suaugusiems skirtas spalvinimo knygeles, specialius sveikatingumo paslaugų kompleksusu ar šokių kursus. Pajutus, kad stresą patiriate ne tik darbe, bet jis trukdo ir asmeniniam gyvenimui, reikėtų pagalvoti ir apie darbo keitimą.
Raustančios ir sausėjančios akys
Vos tik buvo išrastas kompiuteris, paaiškėjo, kad jautriausios jo poveikiui yra akys. Jos itin greitai reaguoja į kompiuterio skleidžiamą elektromagnetinį lauką. Viena sausų akių sindromo priežasčių yra nepakankamas mirksėjimas. Žiūrėdamas į ekraną žmogus mirksi daug rečiau nei įprastai. Pakanka kelias valandas be pertraukos išsėdėti prie monitoriaus ekrano, net ir pačio naujausio, ir jos pradeda rausti bei sausėti. Gydytojai rekomenduoja dirbant kas valandą trumpam atsipūsti ir atlikti keletą akių mankštos pratimų. Bene paprasčiausias – dažnai pamirksėti. Kitas – užsimerkti ir lengvai prispausti akies obuolius. Efektyvu ir tiesiog pasvajoti kėdėje trumpam užsimerkus. Visgi esminė taisyklė – laikytis darbo bei poilsio režimo.
