Kitų metų biudžetą „matė tik Dievas“, o praėjusių metų biudžetas vykdytas blogai, - mano Seimo Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė. Valdančiajai koalicijai ir Liberalų Sąjūdžiui priklausąs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas – nesutinka.
Skundėsi prezidentei
Pas prezidentę Dalią Grybauskaitę antradienį apsilankę Seimo audito komiteto nariai, pasako jos pirmininkės D. Graužinienės, atkreipė prezidentės dėmesį į Valstybės kontrolierių aptiktus 2009 metų valstybės biudžeto vykdymo pažeidimus. Jau skelbta, kad Valstybės skola praėjusiais metais dvigubėjo, vidaus rinkoje, į ką atkreipė dėmesį kontrolieriai, valstybė skolinosi dažniausiai neviešai, o dar esą ir buvo pažeistas įstatymas, kai Rezervo fondo ir laisvos skolintos lėšos laikytos ne Lietuvos banke, kur reikalauja įstatymas, bet komercinio banko „Swedbank“ sąskaitoje.
L. Graužinienė portalui sakė, jog prezidentė komiteto narių atidžiai išklausė. „Buvome dar ir padrąsinti, kad kuo griežčiau dirbtume, viešintume neleistinus faktus“, - sakė L. Graužinienė.
Prezidentės požiūrio į minėtą Valstybės kontrolės ataskaitą komiteto pirmininkė nesiryžo komentuoti.
Anot Valstybės kontrolės pranešimo spaudai, daugiausia pažeidimų nustatyta įgyvendinant valstybės investicijų projektus. „Ne visais atvejais auditoriai galėjo įsitikinti, ar valstybės biudžeto lėšos, skirtos investicijų projektams, buvo naudojamos racionaliausiu būdu, o tam tikrais atvejais nustatė neekonomiško lėšų panaudojimo pavyzdžių“, - sakoma kontrolierių pranešime spaudai.
Netiki opozicijos pretenzijomis
Ir dėl praėjusių metų situacijos, ir dėl šiemet numatomų debatų skiriasi pozicijos bei opozicijos nuomonės.
K. Glaveckas kontrolierių išvadų nesureikšmina. „Manau, kad opozicija, kaip ir visada, iš musės padaro dramblį. Tai kažkiek yra ir jos priedermė. Trūkumų yra ir jų visada buvo. Jie bus išnagrinėti ir padarytos išvados. Tai, kad Rezervo fondas buvo blogai naudojamas – pats silpniausias iš argumentų, kurį jie galėjo rasti. Vyriausybės rezervo fondo lėšos, kaip taisyklė, yra naudojamos pagal Vyriausybės įstatymą, nutariant ten ar kitur skirti po 20, 30 ar 40 tūkstančių litų. Tai labai menka biudžeto dalis ir nemanau, kad į tai turėtų būti nukreipti solidžios opozicijos argumentai“, - portalui „Balsas.lt“ sakė K. Glaveckas.
Jis nesutinka, kad skolintasi brangiai. „Iš tikrųjų buvo brangiai skolintasi, tačiau tokia situacija buvo susiklosčiusi rinkoje. Su Lietuvos reitingais pasaulyje skolinimosi palūkanos buvo apie 9 procentai.. Jos tokios buvo. Dabar skolinimosi palūkanų vidurkis yra sumažėjęs iki 5 procentų, nors skolos aptarnavimas išliks didelis“, - pripažįsta komiteto pirmininkas, nenorėdamas komentuoti viešumo ir neviešimo.
Kalbėdamas apie alternatyvą – skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo K. Glaveckas ir šiandien vertina skeptiškai. Ką tik laimėjusi rinkimus Latvijos dešinioji valdžia, anot K. Glavecko, yra susirišusi rankas daug labiau. Jis sakė neabejojąs, jog premjero Andriaus Kubiliaus kabinetui politiškai tai būtų lengviau, bet esą socialinės išmokos būtų dar labiau nukarpytos, o mokesčiai dar labiau padidinti.
K. Glaveckas linkęs kaltinti ankstesnes valdžias. „Normalu, kad skoliniesi, kad turėtumei daiktą. Šiuo metu skolinamasi tam, kad padengtume tuos vyriausybių įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti anksčiau“, - portalui „Balsas.lt“ sakė jis.
Opozicinės Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius sako nesutinkąs su tokia pozicija ir pabrėžia principinį klausimą – kas iš pinigų laikymo ne ten, kur priklauso, turėjo naudos – konkretus bankas ar valstybė? Be kita ko jis pabrėžia, jog kontrolierių ataskaita įrodo kabineto norą skolintis brangiai ir nelabai skaidriai.
Biudžetą matė tik Dievas
Pasak K. Glavecko, kuris anksčiau teikdavo net alternatyvius biudžeto projektus, kitų metų valstybės finansinį projektą matė tik Dievas, o gal dar ir Finansų ministrė. „Tik Dievas matė. Gal Ingrida Šimonytė irgi jau matė, bet nežinau“, - šmaikštavo komiteto pirmininkas.
Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas pripažįsta, jog daugelį metų reikalaudavo, jog Seimą ateinančių biudžeto projektas pasiektų kuo anksčiau, gal net birželį., tačiau viskas lieka kaip buvę. „Rytoj gal bus patvirtintas Vyriausybėje, o penktadienį (plenariniai posėdžiai vyksta tik antradieniais ir ketvirtadieniais,- Balsas.lt“) bus pristatytas Seime. Apsvarstysime“, - savo ankstesnes idėjas pamiršta parlamentaras, teigdamas, jog formalūs kriterijai išlaikomi ir tai esą svarbiausia.
G. Vagnorius portalui „Balsas.lt“ sakė nenorįs be reikalo kritikuoti Vyriausybės ir manąs, jog Finansų ministerija projektą į Seimą atneš įstatymų nustatytais terminais. „Bijau, kad svarbiausia nyra kita problema – Seime daug kas negali įžvelgti bėdų biudžeto projekte. Antai, pernai niekas nepastebėjo, jog vienoje eilutėje kažkokiems ministerijų konsultantams numatyta apie 70 milijonų litų“, - sakė jis.
Trūkumų rasta
Valstybės kontrolierės išvadose, kurias pasirašė kontrolierė Giedrė Švedienė, teigiama, jog Vyriausybė 2009 m. leido vertybinius popierius vidaus rinkoje neviešu būdu. „Tai sudarė daugiau apie 56 proc. skolinimosi vidaus rinkoje. Pažymėtina, kad toks skolinimosi būdas nebuvo reglamentuotas. Lėšos, gautos iš 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisijos, buvo laikomos einamojoje sąskaitoje. Pagal Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisykles šios lėšos turėjo būti investuojamos nedelsiant. Valstybiniai auditoriai taip pat nurodė, kad skolos ataskaitos aiškinamajame rašte kai kuriais atvejais pateikiami ne visi ir nepakankamai tikslūs duomenys apie valstybės skolą ir pasiskolintų pinigų srautus.
Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei ir Finansų ministerijai visą eilę siūlymų, kuriuos įgyvendinus valstybės skola būtų valdoma geriau. Siekiant, kad Vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategija realiai padėtų kurti ir vykdyti efektyvią valstybės skolos valdymo politiką, ir atsižvelgiant į tarptautinę patirtį, pasiūlyta patobulinti minėtą strategiją, valstybės piniginių išteklių valdymą. Siūloma kontroliuoti viešųjų įstaigų, priskiriamų valdžios sektoriaus subjektams, prisiimtus skolinius įsipareigojimus tam, kad būtų užtikrintas Mastrichto kriterijaus laikymasis. Tuo tikslu reikėtų pakoreguoti teisinę bazę, kad centrinei ir vietos valdžiai priskirtini subjektai galėtų prisiimti skolinius įsipareigojimus tik pritarus institucijai, atsakingai už skolinimąsi ir skolos valdymą. Be to, būtina reglamentuoti Vertybinių popierių išleidimą vidaus rinkoje neviešu būdu. Vyriausybei pasiūlyta atkreipti dėmesį į siūlymą visas išlaidas, kurios savo esme atitinka valstybės biudžeto asignavimus, finansuoti ne iš skolintų lėšų, o numatant asignavimus biudžete – tai aktualu planuojant ir naująjį biudžetą“, -, sakoma pranešime.
***
Valstybės kontrolė nevertino tų Valstybės skolos ataskaitų dalių, kurių auditas pagal įstatymus yra pavestas savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms (savivaldybių skola) ir audito įmonėms (valstybės socialinės apsaugos fondų skola, garantijų institucijų ir kitų ūkio subjektų, kuriems yra suteikta valstybės garantija, prisiimti skoliniai įsipareigojimai). Valstybės kontrolieriai pareiškė, kad:
1. Vyriausybės vertybinių popierių išleidimas vidaus rinkoje neviešu būdu nėra reglamentuotas. 2009 m. Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleisti neviešu būdu , sudarė didžiausią (56 proc.) dalį skolinimosi vidaus rinkoje, tačiau skolintis tokiu būdu nebuvo numatyta nei Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijoje, nei sudarant metinę 2009 m. skolinimosi programą.
Vidaus rinkoje buvo sudarytos palankios sąlygos komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms, kurie yra aukcionų dalyviai , įsigyti Vyriausybės vertybinius popierius neviešu būdu. Toks Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo būdas neužtikrina konkurencijos, pakankamo viešumo ir skaidrumo, nes tai užtikrina tik skolinamasis viešai per aukcionus. Tai galėjo daryti neigiamą įtaką vidaus rinkai ir skolos valdymo išlaidoms (Išvados priedo IV dalies 6 punktas).
2. 2009 m. leidžiant Vyriausybės vertybinių popierių emisijas, denominuotas užsienio valiuta, vidaus rinkoje neviešu būdu, buvo pritaikyti išankstiniai valiutos keitimo sandoriai, nesivadovaujant Finansinių paslaugų, susijusių su išvestinių finansinių priemonių taikymu, pirkimo procedūrų taisyklėmis . Finansinių išvestinių priemonių apskaita nebuvo reglamentuota (Išvados priedo IV dalies 7 punktas).
3. Užsienio vertybinių popierių emisija, denominuota JAV doleriais, nuo valiutos kurso pasikeitimo įtakos buvo apdrausta po mėnesio nuo jos išleidimo. Už emisiją gautos lėšos buvo laikomos einamojoje sąskaitoje. Pagal Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių nuostatas valstybės piniginiai ištekliai turi būti investuojami nedelsiant (Išvados priedo IV dalies 7 punktas).
4. Skolos valdymo išlaidos sumažintos 73,87 mln. Lt suma – į išlaidas neįtraukti 70,17 mln. Lt mokėjimai už finansines išvestines priemones, o sumokėtos palūkanos sumažintos 3,70 mln. Lt gautų palūkanų, kurios turėjo būti apskaitytos kaip biudžeto pajamos (Išvados priedo IV dalies 5 punktas).
5. Aiškinamajame rašte pateikiami ne visi ir netikslūs duomenys apie valstybės skolą ir pasiskolintų pinigų srautus:
► neatskleistos vietos valdžios ir socialinių apsaugos fondų skolos valdymo išlaidos (Išvados priedo III dalies 1 punktas);
► nepakankamai atskleisti neapibrėžtieji valstybės įsipareigojimai (Išvados priedo III dalies 1 punktas);
► neatskleista informacija apie neviešus Vyriausybės vertybinių popierių išleidimus vidaus rinkoje, kurie sudarė reikšmingą viso skolinimosi vidaus rinkoje dalį (Išvados priedo IV dalies 6 punktas);
► neatskleista finansinių išvestinių priemonių įtaka valdant skolą – perskaičiavus likučius skolinių įsipareigojimų, kuriems dėl valiutų kursų apsidraudimo buvo pritaikytos finansinės išvestinės priemonės, valstybės skola 2009-12-31 turi būti mažesnė 123,08 mln. Lt (Išvados priedo IV dalies 7 punktas);
► skirtinguose prieduose pateikti duomenys apie skolintų lėšų likutį yra nesuderinti tarpusavyje; nepateikti duomenys apie skolintas lėšas (1 422 mln. Lt), investuotas Lietuvos ir užsienio komerciniuose bankuose (Išvados priedo III dalies 1 punktas);
► informacija apie valstybės vardu pasiskolintų pinigų srautus yra netiksli – skolintų lėšų įplaukų ir išmokų dalys padidintos 238,34 mln. Lt (Išvados priedo III dalies 1 punktas).
Valstybė kontrolės nuomone, išskyrus poveikį, kurį turi ankstesnėse pastraipose išdėstyti dalykai, 2009 m. visais reikšmingais atžvilgiais valstybės vardu buvo skolinamasi ir Valstybės skolos ataskaitos parengtos laikantis Valstybės skolos įstatymo ir kitų teisės aktų.
Finansų ministerijos tinklalapyje atsakoma į Valstybės kontrolės pastabas.
Finansų ministrė tik šiandien grįžo iš JAV ir nieko nekomentuoja.
