Nustatyta, kad neseniai išvalytą Agluonos upę teršia pakrantėje įsikūrusių gražių sodybų šeimininkai
Tik kiaulėmis belieka vadinti žmones, kurie negailėdami aplinkos, nepaisydami nei savo, nei kitų sveikatos nuotekas leidžia į upę arba jos pakrantę.
Garsiai besipiktinantys esą prasta Agluonos upės išvalymo kokybe biržiečiai be skrupulų pumpuoja tualetų ir kitų sanitarinių mazgų nuotekas į paupį arba lietaus kanalizacijos šulinius, iš kurių fekalijomis ir kitomis medžiagomis užterštas vanduo bėga į upę. Teršalai sėda į išvalytos upės dugną ir vėl virsta dumblu.
Ar kas nors įtartų, kad taip elgiasi ne degradavę ir anaiptol ne skurdžiai gyvenantys biržiečiai. Nenorėdami mokėti pinigų už nuotekų išvežimą jie praskiestose išmatose verčia maudytis ne tik kaimynus, bet ir savo vaikus.
Kuo taip besielgiantys piliečiai skiriasi nuo šviestuvus ir gėlynus naikinančių vandalų? Iš pažiūros į padorius žmones panašūs teršėjai netgi žiauresni - jie savo godumu žudo aplinką ir joje esančią gyvybę.
Neseniai sklido skundai iš Agluonos upės pakrantės - vieni skundėsi po maudynių niežtinčiais kūnais, kiti teigė iš vandens išlindę „kvepėjo" tarsi išmatų duobėje išsimaudę.
Aplinkosaugininkai gali imti mėginius, tačiau tualetų, skalbyklių ir vonių turinį periodiškai į aplinką išleidžiančius piliečius „už rankos" pagauti nėra lengva.
Maudosi ir savo pačių fekalijose
Kelias dienas trukusio planinio patikrinimo metu aplinkosaugininkai lankėsi Agluonos pakrantėje esančiose sodybose.
Žiūrėta, kaip nuotekas tvarko Paupio, Tilto, S. Daukanto ir dalies Pastaunyko gatvių gyventojai.
Reidai bus daromi toliau, tikrinimai vyks ir kitose Agluonos upės baseino gatvėse, Muravankės rajone.
O Agluonos paupyje nustatyti pažeidimai labai iškalbingi - jie rodo, kad upę teršia ne gamyklos ar ūkiai, o pakrantėje įsikūrusių sodybų šeimininkai.
„Tai tikrai ne socialiai remtini žmonės, o jų sodybos vizualiai atrodo labai tvarkingos", - pasipiktinusi teršėjų elgesiu kalbėjo Biržų rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėja Elona Pipiraitė.
Vieni nustatyti teršėjai nuotekų perteklių iš rezervuarų išleidžia į aplinką, kad nereikėtų samdyti vežėjo, o yra ir tokių, kurie iš tualeto ir kitų sanitarinių mazgų vamzdžius nutiesę tiesiai į lietaus kanalizacijos šulinius.
Už aplinkos teršimą nubaustų biržiečių pavardžių vedėja kol kas neskelbia, tačiau sutinka, kad panašiai besielgiančius piliečius būtina bausti ir viešumu.
Gali būti, kad žiniasklaidoje netrukus atsiras skyrelis „Negarbės lenta", kurioje bus surašytos visų kiauliškai besielgiančių gamtos teršėjų pavardės bei jų darbovietės.
Nustatyta, jog Agluonos paupio „gudručiai" nuotekų pertekliumi atsikrato įvairiais būdais.
Vienoje sodyboje nuotekų kaupimo rezervuare rastas siurbliukas, iš kurio nutiesta žarna į Agluonos upės apsauginę zoną. Upės šlaitu nuotekos bėga į upę.
Kitoje sodyboje iš rezervuaro nutiestas vamzdis, kad nuotekos gertųsi į sklypo pakraštyje esantį gruntą ir kartu su požeminiais vandenimis nutekėtų į upę. Be abejo, dalis teršalų su požeminiais vandenimis bėga ne tik į upę, bet ir į šulinius.
Trečiosios sodybos šeimininkai tiesiai iš tualeto, vonios, skalbimo mašinos vamzdžius nutiesė į lietaus kanalizacijos šulinį, skirtą surinkti gatvių lietaus vandeniui. Iš tokių šulinių vanduo taip pat bėga į upę.
Pasak aplinkosaugininkės E. Pipiratės, buvo patikrintos 29 sodybos, ir nė viena iš jų negalėjo pateikti nuotekų išvežimą įrodančių dokumentų.
Aplinkos apsaugos agentūros vedėja priblokšta ir tuo, kad kai kurių sodybų šeimininkai nuotekas išleidžia aukščiau, negu gyvena ir maudosi patys.
Ką daugiau galima pasakyti apie biržiečius, smagiai besiturškiančius savo pačių fekalijose ir dėl daugelio bėdų kaltinančius tik valdžią?
Alfreda Gudienė
