• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Birželį dešimties Lietuvos mokyklų mokinių laukia neįprastos pamokos – teks žiebti ugnį, statyti palapinę, rišti mazgus, rūpintis maisto daviniais ar net šaudyti iš pneumatinio ginklo. Šaulių sąjunga ruoš mokinius valstybės gynybai bei mokys, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis.

Birželį dešimties Lietuvos mokyklų mokinių laukia neįprastos pamokos – teks žiebti ugnį, statyti palapinę, rišti mazgus, rūpintis maisto daviniais ar net šaudyti iš pneumatinio ginklo. Šaulių sąjunga ruoš mokinius valstybės gynybai bei mokys, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis.

REKLAMA

Tai – naujai rengiamos Lietuvos piliečių pasipriešinimo strategijos dalis, kurią valstybė pradėjo ruošti, kai Rusija įplieskė karą Ukrainoje. Švietimo ministrė Šiugždinienė sako, kad dėl karo konteksto ypatingas dėmesys pilietiškumui ugdyti bus skiriamas ir atnaujinant visą bendrojo ugdymo programą.

„Su skeltuvu bandau įžiebti ugnį. Prie manęs taip pat yra kompasas, sauso maisto davinys, 6 metrų virvė ir turniketas“, – pasakoja pamokos dalyvis.

Tai tik dalis daiktų, su kuriais šią vasarą dešimtyje mokyklų Šaulių sąjunga mokys devintos klasės mokinius pilietiškumo ugdymo, kitaip sakant – išgyvenimo pamokų.

REKLAMA
REKLAMA

Šie mokymai tęsis tris dienas. Per juos mokiniai mokysis, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu: susiorientuoti nepažįstamoje vietovėje, paruošti sau maisto ir vandens gamtoje, laikytis higienos lauko sąlygomis ir kitų panašių dalykų.

REKLAMA

Viena iš mokyklų, kurioje vyks mokymai – Panevėžio rajone esanti Paliūniškio pagrindinė mokykla: „Mokysitės išgyventi ekstremaliose situacijose, mokysitės nepasimesti, mokysitės padėti vieni kitiems.“

Direktorė pasakoja mokiniams, kas jų laukia birželį. Pakalbinti devintokai sako, kad tokių įgūdžių jiems tikrai reikia. Ypač šių dienų kontekste – kai Ukrainoje vyksta karas.

„Manau, kad reikalinga, išmoksim tarnauti, kariauti, ginti Lietuvą. Norėčiau daugiau sužinoti, galbūt apie armiją, apie karą, apie gynybą“, – sako devintokas Karolis.

REKLAMA
REKLAMA

„Kas vyksta Ukrainoje yra labai blogai ir viskam pasiruošti yra labai svarbu“, – teigia devintokas Tomas.

„Jei kiltų karas Lietuvoje, prieš tą pačią Rusiją, tai tikrai bent jau žinočiau, kaip reikėtų elgtis, naudoti ginklą ir panašiai“, – kalba devintokas Titas.

Nu iš tikrųjų turėtų būti įdomu ten, sužinot apie tai, kaip ginklais reikės naudotis, suteikt pirmą pagalbą, išgyvent gamtoje“, – tvirtina devintokė Agnė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vertinu gerai, nes daug ką gali sužinoti ir žygiai yra visai įdomūs“, – sako devintokė Gabija.

„Šitoks kursas tikrai yra reikalingas todėl, kad stebim situaciją pasaulyje, kuri mums parodo, kad bet kur ir bet kada ekstremali situacija gali susidaryti, ir pas mus. Jaunas žmogus turi žinoti, kaip elgtis, kas turi būti jo kuprinėje, kaip turi išgyventi natūralioj gamtoj, taip pat kaip suteikti pirmąją pagalbą sau ir kitam“, – teigia mokyklos direktorė Daiva Morkūnienė.

REKLAMA

Kursas – bandomasis. Kitais metais jis, tikėtina, bus integruotas į nuolatinę programą – 5, 7 ir 9 klasėms. Krašto apsaugos ministras sako, kad toks mokyklos kursas paruoš mokinius neprognozuojamai ateičiai.

„Jauni žmonės, besimokantys mokyklose – mūsų ateitis, ir kaip jie bus pasiruošę ateičiai, kuri gali būti ne visada patogi, lengva, kaip jis sugebės priimti iššūkius, į juos atsakyti, manau, labai priklauso nuo jų pasirengimo. Ir jei jis bus toks, kokį numato šis kursas, aš įsitikinęs, kad sugebės tinkamai panaudoti“, – tikina kašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

REKLAMA

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės, ypatingas dėmesys pilietiškumui ugdyti bus skiriamas ne tik per pilietiškumo ugdymo pamokas, bet ir bendrai – per visas pamokas. Pagal tai bus atnaujinamos bendrojo ugdymo programos.

„Vienas svarbiausių švietimo sistemos tikslų – ugdyti atsakingą pilietišką asmenybę. Tai yra visų mūsų siekis“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šauliai mokinių pratybas pirmas dvi dienas praves lauke, prie mokyklų. Trečią dieną bus organizuojamas įgūdžių įtvirtinimo žygis, kur šauliai per užduotis pakeliui stebės, kaip mokiniai sugebėjo įsisavinti išmoktus dalykus.

„Esame sukūrę kursą, kuris atspindėtų šių dienų realijas ir poreikius, nes praktiškai tiek viešojoje erdvėje, tiek asmeniškai man daug kas klausia – kaip pasiruošti galimiems iššūkiams, ką turėti namuose, ką susidėti į kuprinę, ką reiškia įvairūs signalai, kaip sustabdyti kraujavimą“, – pasakoja Šaulių sąjungos vadas Albertas Dapkus.

REKLAMA

Šaulių sąjungos Geležinio Vilko kuopos vadas rodo vieną iš tų dalykų, kurių mokys mokinių vasarą. Su 6 metrų virve galima užsirišti skirtingus mazgus įvairiausioms gyvenimo situacijoms. Vienas jų – gelbėjimo mazgas, kurio prireiktų skęstant, tarkim, neplanuotai įlūžus į eketę: „Įmetus virvės galą, tas, kuris vandeny, turėtų apsijuosti ir su dešine ranka pasidaro kilpą ir pasileidžia.“

REKLAMA

„Aš manau, kad visiems svarbu mokėti pirmąją pagalbą, išgyventi, mokėti pasigaminti maistą ir orientuotis vietovėje, kurioje tu esi“, – kalba kuopos vadas Andrius Šmailis.

Ne taip seniai į Šaulių sąjungą įstojusi premjerė sako, kad visi turime mokėti ginti ir branginti savo valstybę, svarbiausia – žinoti, kur geriausia pritaikyti savo žinias ir talentą. Esą šis kursas būtent tą ir padės padaryti jauniems žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės turi atrasti savo vietą, kai susiklosto tokios aplinkybės, kai tenka pasipriešinti priešui, ir tą vietą atrasti lengviausia tada, kai kiekvienas supranta savo vaidmenį“, – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos,  nuo kitų metų numatyta šių mokymų integracija į 5,7 bei 9 klases turėtų kainuoti apie pusę milijono eurų – daugiausia lėšų mokinių maitinimui, pavėžėjimui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų